Suskystintųjų gamtinių  dujų skirstymo verslu ketinanti užsiimti „Klaipėdos nafta“, greitai ir saugiai pastatyti tam skirtą mažą terminalą mokosi iš kaimynų švedų. Jie pirmieji Baltijos regione yra pradėję tokią veiklą. Iš kaimynų žadama perimti ir visuomenės informavimo apie naują veiklos rūšį patirtį.

Iki 20-ties tūkstančių kubinių metrų suskystintųjų  gamtinių dujų galintis priimti terminalas Nineshamne, netoli Stokholmo pastatytas prieš ketverius metus. Jį statė ir dabar čia dirba Švedijos pramoninių dujų tiekimo lyderė bendrovė AGA, ketinanti  panašią infrastruktūrą padėti sukurti ir Klaipėdoje.

Dujas iš terminalo jomis varomiems laivams pristato nedidelis specialus laivelis, Stokholmo šilumos gamintojams ir kitiems vartotojams dujos išvežiojamos autocisternomis.  „Klaipėdos nafta“ savo teritorijoje irgi planuoja pastatyti mažą dujų skirstymo stotį ,iš kurios dujos  pasiektų laivus ar prie dujotiekio neprijungtus Baltijos regiono vartotojus .

„Laivų bunkeriavimas ,arba pildymas kuru yra pavojingas procesas. Būna atvejų, kai mazutas ar dyzelinas išsipila ir užteršia aplinką. Suskystintosios  gamtinės dujos, kuriomis rengiamasi pildyti laivus  yra daug saugesnės. Tačiau apsirengimas statyti kokį nors naują objektą visada sukelia visuomenės nuogąstavimų“, – sako LRT Televizijos žurnalistė Aurelija Malakauskaitė.

Nineshamno municipalinė valdžia sako, kad prieš pradedant statyti mažąjį terminalą uoste, kur jau veikė keletas panašių įprastinio kuro įmonių, žmonės labiausiai domėjosi, ar  naujas kuras bus saugus ,kaip jis veiks aplinką ir jų gyvenimą.

„Skystosios gamtinės dujos – naujas produktas. Maždaug dvejus metus mes dirbome didžiulį darbą informuodami apie jų naudojimo ypatumus, saugumą , galimą riziką, – prisimena Ninashamno meras Danielis Abdornas. – Jokių incidentų nuo terminalo darbo pradžios nebuvo“.

„Nebuvo lengva, bet mes pabrėžėme šio švaraus kuro privalumus, aiškinome, kaip terminalas padės miesto plėtrai, – sako bendrovės „AGA Gas AB“ SGD pardavimų vadovas Carlas-Lennartas Axelssonas. – Šis verslas yra perspektyvus, nes dauguma mūsų vartotojų  mazutą ar dyzeliną keičia dujomis dėl mažesnės trašos.“

Kiekvieną su suskystintosiomis gamtinėmis dujomis susijusį naują žingsnį – kur, kaip jas laikyti, kaip vartoti dar reikės įteisinti ir Lietuvoje.

„Tai priklauso, nuo to, kaip „Klaipėdos nafta“ spės visus įvertinimus atlikti. Ir rizikos vertinimą, ir transporto schema yra pasenusi nuo 1998 metų, – kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Teritorijų planavimo poskyrio vedėja Edita Pilibaitienė. – Ir visus poveikio rizikos  vertinimus jie turės atlikti. Kuo greičiau jie atliks, tuo greičiau baigsis tas detalaus plano keitimas.“

Pasak savivaldybės atstovės ilgiausiai – nuo metų iki dvejų gali trukti pasirinktos vietos vertinimas – ar tikrai mažąjį SGD terminalą geriausia statyti „Klaipėdos naftos“ teritorijoje, ar nėra alternatyvų.

„Klaipėdos nafta“ skuba, nes Vyriausybė yra leidusi šiam projektui prašyti ES paramos. Norint bent trečdalį sąnaudų padengti bendrijos lėšomis, statybą reikėtų pradėti dar šiemet.