Laikinosios sostinės ekonomine plėtra besirūpinančios agentūros „Kaunas IN“ atstovas teigia, kad vienas pagrindinių Kauno privalumų – patogi ir stipriai išvystyta logistinė infrastruktūra, tad „Rail Baltica“ projekto reikšmė miestui – itin didelė. 

Pasak tarptautinį projektą įgyvendinančios „LTG Infra“ generalinio direktoriaus Vyčio Žalimo, šiandien europinio standarto riedmenimis krovininiai traukiniai jau gali pasiekti Kauną. Įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą, miestas taps vienu svarbiausių tiesiamo geležinkelio „Rail Baltica“ logistikos centrų.

„Atitinkamai geležinkelio stotis šiuolaikiniam keliautojui nebėra tik laukiamojo salė – stotys turi ne vien atitikti būtinuosius keliautojų poreikius, bet ir įtraukti į socialinį, kultūrinį gyvenimą. Kuriant įtraukią bendruomenę, stotyse vis dažniau rengiame parodas, koncertus, pritaikome erdves poilsiui ir laisvalaikiui“, – teigė „LTG Infra“ vadovas V. Žalimas.

Nutiesus greitojo geležinkelio liniją Kauno tarptautinė stotis kasdien aptarnaus daugiau keleivių nei sostinė – apie 11 tūkst. traukiniautojų. 

Naujos žaidimo taisyklės

„Potencialiems užsienio investuotojams, kitų šalių atstovams, diplomatams „Rail Baltica“ visuomet pristatome kaip artėjantį didelį privalumą, pakeisiantį žaidimo taisykles. Akcentuojame, kad Kaunas bus aktyviausias taškas visame tinkle. Kauno logistinė reikšmė augo ir pastaraisiais metais, tačiau jaučiame, kad tinklo stiprinimas dar labiau sustiprins pozicijas ir sukurs galimybių tolesnei plėtrai“, – sakė A. Veršinskas.

Europinio standarto geležinkelis tarp Lenkijos ir Kauno veikia nuo 2021 m. Vakarų kryptimi juo vežami kroviniai, esant poreikiui gabenama karinė technika. Su esama „Rail Baltica“ vėže miestas tapo toliausiai rytuose ir tuo pačiu šiauriausiai rytinėje Baltijos jūros pakrantėje esančiu europinio geležinkelio tašku. 

Verslo augimas

Kaunas pritraukė didžiąsias regiono logistikos bendroves, o, nutiesus greitojo geležinkelio infrastruktūrą, verslo plėtra dar paspartės: pirmiausia, dėl išaugusių logistinių pajėgumų, galiausiai tai atvers galimybes ir kitų industrijų verslams.

„Jau dabar sėkmingai veikia ir plečiasi intermodalinis terminalas Palemone. Kartu su naujai planuojamais projektais – didžiausiu Baltijos šalyse Juragių intermodaliniu terminalu, Kauno oro uosto plėtra ir Kauno upių uostu – augs bendras Kauno intermodalumas bei logistinės galimybės, taigi ir reikšmė. Atsivers daug galimybių industrijoms, siekiančioms ne tik sutaupyti, bet ir būti ekologiškesnėmis“, – vertino A. Veršinskas. 

Andrius Veršinskas ir Vytis Žalimas / Partnerio nuotr.

Keliautojų augimas

Bene laukiamiausia nauda – kelionių laiko sutrumpėjimas. Numatoma, kad tai paskatins turizmo plėtrą.

„Taip pat svarbios ir darbuotojų pritraukimo galimybės – sumažėjus kelionių laikui reikšmingai išsiplės geografinė erdvė, iš kurios galime pritraukti darbuotojus. Traukiniai Kaunas–Vilnius jau dabar kiekvieną rytą abejomis kryptimis važiuoja užpildyti, matome darbuotojų judėjimą, verslo paslaugų, IT įmonėms kuriant padalinius tiek Kaune, tiek Vilniuje. Tad „Rail Baltica“ dar paspartins miestų suartėjimą“, – kalbėjo A. Veršinskas, pridurdamas, kad kita svarbi ir laukiama kryptis – nuo 4 val. iki maždaug 1,5 val. sutrumpėsianti kauniečių kelionė į Rygą.

Darbuotojams, ypač dirbantiems hibridinio darbo būdu, tai galėtų išplėsti lokacijas, kuriose jie gali dirbti ar gyventi. Tad būtų galima gyventi Panevėžyje ir darbuotis Kaune ar atvirkščiai.

Greičiau pasiekiamos pramogos

„Mokslo sala“, rekonstruotas Lietuvos zoologijos sodas, renginiai „Žalgirio“ arenoje, plaukimo kompleksas ir vandens pramogų centras bei daugelių kitų laisvalaikio bei pramogų objektų privilios vietos ir užsienio turistų. 

„Plečiama infrastruktūra „atrakina“ Kauno patrauklumą ir siūlomas vertes platesnėje geografinėje zonoje“, – vertino A. Veršinskas.

Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, Kaune jau vykdomas susiekimo infrastruktūros gerinimas paskatins nekilnojamojo turto rinkos augimą ir padidins jo vertę. Atitinkamai, padidėjęs prekių ir žmonių srautas skatins komercinės ir gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto paklausą, ekonomikos augimą ir miesto plėtrą.

Kauno geležinkelio stotyje veikia „Rail Baltica“ informacijos centras, kuriame galima susipažinti su projekto naudomis ir progresu.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.