Dėl to visą vasarą prekybos tinklas kartu su partneriais skatina „Lidl“ pirkėjus išbandyti mažesnį poveikį klimatui ir aplinkos taršai turinčius augalinius produktus, ragina juos į savo mitybos racioną įtraukti daugiau šviežio, augalinio maisto ir dalijasi gardžiausiais receptais.

Bendri tikslai

Gyvūnų teisių organizacijos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė dienraščiui pasakojo, kad su šios pasaulinės bangos bendraminčiais dar sausį paskelbė iniciatyvą, siūlančią naujus metus pradėti nuo augalinės mitybos. Ji džiaugėsi, kad prekybos tinklas „Lidl“ taip pat palaiko šią idėją ir sutiko bendradarbiauti populiarinant aplinkai ir gyvūnams palankesnę mitybą.

„Neatsitiktinai akcijai pasirinkome vasaros metą. Būtent dabar prasidėjo šviežių uogų, daržovių sezonas. Mažiau norisi sunkiau virškinamo maisto (pavyzdžiui, mėsos), paprasčiau maitintis augaliniu, – dienraščiui pasakojo M.Šermukšnė. – Neretai girdime, kad Lietuvoje žiemą tradiciškai suvartojama daugiausia mėsos, nes mažai šviežių daržovių. Pasaulis globalėja, tad galime gauti pačių įvairiausių produktų bet kuriuo metų laiku.“

Pasak „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantės Rasos Didjurgytės, klimato kaita kelia didžiulį pavojų gamtai ir žmonėms, todėl konkretūs šiltnamio dujų pėdsaką mažinantys sprendimai turi būti priimami čia ir dabar.

„Lidl Lietuva“ mažina savo poveikį klimatui įvairiais sprendimais: nuo elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių iki maisto švaistymo mažinimo, ir vis išsikelia naujų tikslų. Šiltnamio dujų emisija, kurios šiuo metu prekybos tinklas negali išvengti, nuo 2022 finansinių metų pradžios yra kompensuojama pasitelkiant sertifikuotus klimato apsaugos projektus. Taigi nuo šių metų „Lidl Lietuva“ operatyvinė veikla yra klimatui neutrali, tačiau prie pozityvių pokyčių turi prisidėti ne tik verslai – imtis aplinkai draugiškų veiksmų skatiname ir visuomenę, pirmiausia mūsų tinklo parduotuvėse apsiperkančius žmones“, – paaiškino R.Didjurgytė.

Vienas žmogus negali pakeisti viso pasaulio, bet kiekvienas galime pakeisti savo įpročius ir žinoti, kad elgiamės teisingai. O tai yra labai svarbu.

Skeptikai sako, kad neįmanoma sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kiekvienam atskirai, nes didžiausią jų kiekį išskiria didžiosios pasaulio įmonės. Ar tikite, kad vienas žmogus gali ką nors pakeisti? – dienraštis paklausė M.Šermukšnės.

„Vienas žmogus negali pakeisti viso pasaulio, bet kiekvienas galime pakeisti savo įpročius ir žinoti, kad elgiamės tinkamai. Tai labai svarbu. Be to, savo geru pavyzdžiu galime užkrėsti ir kitus. Todėl, manau, į tą vieną žmogų reikia žiūrėti optimistiškiau. Smagu, kad atsiranda daugiau bendrumo: ir tarp individualiai keičiančių savo įpročius, ir tarp įmonių, kurios nori prisidėti prie Žemės išsaugojimo, ir tarp aplinka besirūpinančių organizacijų. Svarbu suvienyti visas pastangas“, – neabejojo pašnekovė.

Per daug mėsos

Lietuvoje žmonės suvalgo tris kartus daugiau mėsos, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir mitybos specialistai.

„Pusryčiams – sumuštinis su dešra, pietums – kepsnys, vakarienei – sriuba su mėsos kukuliukais, – aiškino M.Šermukšnė. – Mūsų mityboje gyvūninės kilmės maisto tikrai per daug. Jei rūpinamės savo sveikata, vien dėl to būtina mažinti mėsiškų, kitų gyvūninės kilmės produktų vartojimą. Kartu prisidedama ir prie aplinkos apsaugos, nes gyvūninio maisto industrija yra labai tarši, o ką kalbėti apie pačių gyvūnų gerovę.“

Tačiau, mitybos specialistų teigimu, žmogaus organizmui kasdien reikia baltymų, o jų pakankamai daug yra gyvulinės kilmės produktuose.

„Tiek PSO, tiek kitos skelbia, kad subalansuotu visaverčiu augaliniu maistu gali maitintis įvairaus amžiaus žmonės, – priminė „Gyvi gali“ vadovė. – Visada sakau, jei žmogus anksčiau valgė bulvių košę su kotletu, o dabar jo atsisakys, tai nebus sveika mityba. Organizmui visko reikia. Mėsiškus patiekalus puikiausiai pakeičia ankštiniai produktai. Pavyzdžiui, „Lidl“ prekybos tinklas pardavinėja kuo puikiausius sojos gaminius. Jie taip pat turi labai daug baltymų. Reikia valgyti kuo įvairesnį augalinį maistą, tada tikrai nekils jokių problemų dėl baltymų trūkumo.“

Bendraudama su „Lidl“ atstovais visada girdžiu, kad jiems tvarumo tema yra labai aktuali. Norint, kad pirkėjai rinktųsi daržoves, jos turi būti labai kokybiškos. Jos ir yra tokios šio tinklo parduotuvėse, todėl daržovių skyrius, neabejoju, yra vienas populiariausių.“

„Lidl“ nuotr.

Žmonės ima suprasti

Gyvūnų teisių organizacija „Gyvi gali“ įsteigta 2021-aisiais. Paklausta, ar per tiek laiko įmanoma pamatyti, kaip Lietuvoje keičiasi pirkėjų valgymo įpročiai, dienraščiui sakė, kad per metus didelių pokyčių užfiksuoti neįmanoma.

„Tačiau mes ir anksčiau rūpinomės gyvūnų teisėmis, tendencijas stebime maždaug 5–8 metus, – teigė M.Šermukšnė. – Žmonių susidomėjimas augaliniu maistu tikrai auga. Gal ne dėl to, kad domėtųsi vegetarizmu, veganizmu (nors ir tokių skaičiai didėja). Žmonės pradeda suprasti mėsos vartojimo mažinimo reikšmę, tampa atviresni mitybos atradimams. Tai padeda jiems savo racione po truputį didinti augalinių produktų dalį, o gyvūninių mažinti.

Manau, tokie laipsniški pokyčiai naudingesni, nei per dieną tapti veganu. Kai žmogui neaišku, ką valgyti, kaip pasigaminti skanių patiekalų, pokyčiai atgraso. Tada jis greičiausiai grįžta prie senojo gyvenimo būdo.

Beje, svarbu, ar septyni žmonės vieną dieną per savaitę nevalgys gyvūninės kilmės produktų, ar vienas žmogus – septynias dienas per savaitę. Tiems septyniems tikrai lengviau atsisakyti vieną dieną mėsos nei vienam visą savaitę. Geriau pamažu keisti racioną ir nuolat atrasti naujų augalinės kilmės patiekalų.“

Tačiau sunku įsivaizduoti vasarą be kepsnių ant žarijų. Nors vyresniosios kartos pirkėjai su nostalgija prisimena didžiausią skanumyną – lauže keptas bulves.

„Žinoma, lietuvis jau pamėgęs maistą, kvepiantį dūmais, – dienraščiui pasakojo gyvūnų teisių organizacijos „Gyvi gali“ vadovė. – Tačiau nebūtinai rinktis mėsos gaminius. Lygiai taip pat ant laužo galima išsikepti daržovių ar sojos kepsnelių. Nereikia bijoti eksperimentuoti, bandykime atrasti kitų produktų, tinkančių ruošti ant žarijų. Be to, parduotuvėse nesunku rasti mėsos pakaitalų, tik reikia tuo domėtis.“

Plečiamas asortimentas

Populiarindama augalinę mitybą, organizacija „Gyvi gali“ siekia, kad skanus, palankus gyvūnams, tvarus ir sveikas augalinis maistas būtų be kliūčių prieinamas kiekvienam vartotojui. To siekdama organizacija bendradarbiauja su įvairiais verslais, kurie prisideda prie augalinės produkcijos populiarinimo ir vykdo nemokamą augalinės mitybos programą. Taip organizacija padeda žmonėms susipažinti su augalinės mitybos pranašumais, jos iššūkiais ir atskleidžia augalinio maisto skonių įvairovę.

Prekybos tinklas „Lidl“ nuolat plečia savo nuolatinį maisto produktų asortimentą ir jį papildo naujais augalinio maisto produktais. Nuolatiniame tinklo asortimente yra kelių skirtingų skonių augalinio pieno gėrimų, tofu, avinžirnių užtepėlių, veganiškų mėsainių, pirkėjams siūlomas ir itin platus šviežių ir kokybiškų vaisių ir daržovių, riešutų ir džiovintų vaisių, įvairių kruopų pasirinkimas.

M.Šermukšnės teigimu, „Lidl“ sprendimas savo pirkėjus supažindinti su augaline mityba yra labai džiuginantis, mat tai ilgainiui gali turėti didelės įtakos  klientų mitybos įpročiams.