Pereiti į pagrindinį turinį

„Lidl Lietuva“ parama į jūrą išleidžiamus ruoniukus leis stebėti specialiais siųstuvais

2022-08-26 11:05
DMN inf.

Dalis šiemet Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojų išgelbėtų ir reabilituotų ruonių jauniklių į Baltijos jūrą paleista dar birželį. Netrukus laisvėje atsidurs ir paskutinieji, kurie buvo silpniausi. Kaip dienraščiui sakė Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė, „Lidl Lietuva“ projektas „Duok ruoniukui penkis“ pranoko lūkesčius. Per pirmuosius projekto metus surinkta daugiau kaip 62 tūkst. eurų paramos.

Skaičiai: šiais metais Lietuvos jūrų muziejaus specialistams teko globoti devyniolika pavasarį Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje rastų ruonių jauniklių. Skaičiai: šiais metais Lietuvos jūrų muziejaus specialistams teko globoti devyniolika pavasarį Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje rastų ruonių jauniklių. Skaičiai: šiais metais Lietuvos jūrų muziejaus specialistams teko globoti devyniolika pavasarį Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje rastų ruonių jauniklių. Skaičiai: šiais metais Lietuvos jūrų muziejaus specialistams teko globoti devyniolika pavasarį Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje rastų ruonių jauniklių. Skaičiai: šiais metais Lietuvos jūrų muziejaus specialistams teko globoti devyniolika pavasarį Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje rastų ruonių jauniklių.

Pasak N.Puteikienės, mažylių paleidimą pavėlino tiek prižiūrėtojų noras, kad šie labiau sustiprėtų, tiek ir ypač laukta siųstuvų ruoniams siunta. Šie prietaisai įsigyti panaudojant dalį „Lidl Lietuva“ projekto „Duok ruoniukui penkis“ metu surinktų lėšų.

Vertingi tyrimai

Jau artimiausiu metu į Lietuvos jūrų muziejų atkeliaus speciali jūrinių žinduolių sekimo įranga – aštuoni siųstuvai, kurių bendra vertė perkopia 25 tūkst. eurų. Šie nedideli siųstuvai yra pritaikyti ruonių jaunikliams sekti. Jie fiksuoja tyrimams aktualius duomenis tiek ruoniams būnant sausumoje, tiek paneriant į didelį gylį.

„Ankstesniais metais siųstuvais sekėme vos keletą muziejuje reabilituotų ruonių, tad surinktos informacijos neužtenka, kad galėtume daryti pagrįstas išvadas apie ruonių reabilitacijos efektyvumą ir jų adaptacijos natūralioje aplinkoje sudėtingumą. Pilkieji ruoniai, kurių jaunikliais kasmet rūpinasi muziejaus specialistai, yra įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą, todėl sistemingi šių žinduolių stebėjimo duomenys yra itin svarbūs rūšiai išsaugoti“, – dienraščiui pasakojo N.Puteikienė.

Jos teigimu, naujieji siųstuvai jūrų biologams suteiks svarbių duomenų apie muziejuje slaugytų ruoniukų savarankišką gyvenimą jūroje, jų lokaciją ir plaukimo maršrutą. Kartu fiksuojama vandens temperatūra ir šviesos lygis. Siųstuvai taip pat leidžia sužinoti ruonio judėjimo greitį, dažniausią gylį, maitinimosi laiką ir vietą, parodo, kada ir kur ruonis ilsisi. Užfiksuotus duomenis siųstuvas perduoda palydovui, o palydovas visa tai atvaizduoja naudotojo platformoje.

Dėl gana nedidelio specialiai jūrų žinduoliams pritaikyto siųstuvo dydžio ir formos ruonių jaunikliai prietaisą vos jaučia. Jis paprastai tvirtinamas ruonio pakaušio srityje, kad netrukdytų gyvūnui judėti nei vandenyje, nei išlipus į sausumą. Kadangi prietaisas klijuojamas klijais, ruoniui keičiant kailį jis nukrinta.

„Šiemet specialius siųstuvus tvirtinsime prie atsitiktinai parinktų reabilituotų ruonių, tačiau vėlesniais metais planuojame ruonius atrinkti pagal tuo metu vykdomo tyrimo kriterijus. Tyrimuose naudojamų siųstuvų parametrai gali būti keičiami priklausomai nuo tyrimų tikslų, todėl ateityje surinkta informacija bus dar tikslesnė, o tai leis išvengti nepagrįstų spėlionių“, – aiškino Lietuvos jūrų muziejaus vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė.

„Lidl“ ir Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Atgal į jūrą

Šiemet Lietuvos jūrų muziejaus specialistams teko globoti devyniolika pavasarį Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje rastų ruonių jauniklių. Jais besirūpinantis muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas pasakojo, kad prižiūrėtojai nesistengia su ruoniukais užmegzti itin artimo kontakto – jie atgavę jėgas yra paleidžiami atgal į jūrą, kur artimas ryšys su žmogumi mažyliams gali sukelti pavojų.

„Norime, kad mūsų prižiūrėti ruoniukai išliktų laukinukai, gebėtų išgyventi ir prasimaitinti savarankiškai, nebūtų priklausomi nuo žmogaus. Su ruoniukais kontaktuojame tik užtikrindami profesionalų jų gydymą ir šėrimo metu, tačiau net ir tada kontaktas nebūna itin artimas. Ruoniukams iš toliau numetame didesnį kiekį žuvies, o vilkiūkščių gauja tarpusavyje aiškinasi, kuriam kokia žuvis atiteks, – nebūna nuskriaustų, nes duodamas ėdalas viršija nustatytą normą“, – teigė A.Grušas.

Pagerės sąlygos

Nusilpusiais ir ligotais ruonių jaunikliais besirūpinantis specialistas sako, kad vieno mažylio šėrimo, slaugymo ir gydymo išlaidos sudaro per 1 200 eurų. Jeigu ruoniukas į Lietuvos jūrų muziejų atkeliavo turėdamas sunkesnių sveikatos problemų, minėta suma dar išauga, todėl „Lidl“ pirkėjų pagalba rūpinantis žinduoliais yra itin reikalinga. Be to, nors muziejuje sėkmingai reabilituota jau daugiau nei 100 ruonių jauniklių, įstaigos infrastruktūra nepritaikyta pamestinukams globoti ir gydyti.

„Pavyzdžiui, vienais metais ruoniukus teko apgyvendinti ir viename iš muziejaus administracinio pastato kabinetų, kur jiems įrengėme vonią. Dar šį pavasarį viename baseine buvo laikoma net trylika mažylių. Erdvės trūkumas rūpinimąsi mažyliais apsunkina, mat dėl maisto neretai vyksta kautynės“, – teigė A.Grušas.

Jau rugsėjį Smiltynėje duris atvers Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, papildysiantis Lietuvos jūrų muziejaus kompleksą. Pradėjus veikti šiai naujai įstaigai, ruonių mažyliams neteks gyventi susigrūdus – atskiruose baseinėliuose ir voniose jie bus pratinami prie vandens, mokomi savarankiškai maitintis.

Reabilitacijos centre bus įrengti šeši vidiniai baseinai ir keturi mažieji lauko baseinai, specialus baseinas jūrų paukščiams ir didysis, net 280 kub. m talpos, baseinas. Komplekse taip pat atsiras gyvūnų apžiūrų kabinetas ir operacinė, bus įrengtos šešios reanimacijos palatos su visa reikalingiausia įranga. Dalis nerūdijančio plieno įrangos ir būtinų prietaisų taip pat buvo įsigyti už „Lidl Lietuva“ skirtą paramą.

Šiuo metu vyksta Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro pastato išorės ir vidaus apdailos, filtravimo, ventiliacijos ir šildymo sistemų bandymo darbai, montuojama gyvūnų priežiūrai ir gydymui reikalinga įranga, perkami ir montuojami baldai, tvarkoma aplinka ir iki reabilitacijos centro vedanti Smiltynės gatvės dalis.

Aštuoni iš šiemet slaugytų ruoniukų antroje birželio pusėje buvo sėkmingai paleisti į laisvę. Jie laivu išgabenti 8 km į Baltijos jūrą, toliau nuo kranto, kur nėra jiems pavojingų žvejų tinklų. Kitus sustiprėjusius mažylius paleisti į jūrą planuojama artimiausiu metu, vos tik jie pasieks reikiamą svorį.

„Visi ruonių mažyliai yra atgavę jėgas, nesiskundžia apetitu ir keli jų jau sveria daugiau nei 40 kg. Tiesa, ruoniukų grupėje yra dvi inteligentiškos jaunos patelės, kurioms vis dar reikia peilio ir šakutės, mat silkę ėda tik mažais gabaliukais. Nors lėčiau nei kiti grupelės žinduoliai, jos taip pat mokosi išgyventi jūroje būtinų įgūdžių, grundalus gaudo ir ryja jų nė nedraskydamos“, – šypsojosi A.Grušas.

„Lidl“ ir Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Maišeliai – aplinkai draugiškesni

„Duok ruoniukui penkis“ – „Lidl“ vykdomos plastiko strategijos dalis. 2019 m. „Lidl Lietuva“ pristatė kampaniją „Banginio dydžio dėkui“ – jos metu prekybos tinklas atsisakė vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių, taip siekdamas pirkėjus paskatinti rinktis aplinkai draugiškesnes alternatyvas.

Daugkartinio naudojimo maišeliai su ant jų pavaizduotu ruoniuku yra pagaminti naudojant 50 proc. perdirbtų medžiagų, jų kaina siekia 0,35 euro, iš kurių 0,05 euro yra skiriama Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui. Specialių projekto maišelių galima įsigyti visose „Lidl“ parduotuvėse Lietuvoje.

Straipsnis užsakytas

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų