Šį pavasarį rinkai pristatytas „Švyturio Crimson Cherry“, su džiovintomis vyšniomis subrandintas tamsus lageris, parduodamas akimirksniu – vos tik atsiduria lentynose. Aludariai sako nesitikėję tokio naujo alaus populiarumo ir aiškina, kodėl negali jo pagaminti daugiau.

„Crimson Cherry“ alus tapo pirmuoju Lietuvoje su džiovintomis vyšniomis brandintu fruit beer stiliaus alumi. Fruit beer, arba vaisinis alus, iki šiol drąsiau buvo ragaujamas ir savo gerbėjų rasdavo tarp eksperimentuoti skoniais mėgstančių lietuvių. Jis išsiskiria subtiliu ar sodriu vaisių ir uogų skoniu, neužgožiančiu apynio kartumo. Sėkmingi „Crimson Cherry“ pardavimai rodo, kad lietuviai vis dažniau šalia tradicinio lagerio išbando ir vaisinio, neragauto ir neįprasto skonio rūšis.

„Vaisinio alaus populiarėjimą Lietuvoje pastebėjome dar pernai, kai išryškėjo tendencija, kad lietuviai vis drąsiau ieško ne vien tradicinio lagerio. Dar tada naujo alaus skonio paieškas pradėjome ir mes. Tačiau tai užtruko – „Crimson cherry“ kūrybai skyrėme daug dėmesio. Norėjome sukurti vaisinį alų, kuris būtų gaminamas su tikrais, natūraliais vaisiais ar uogomis, ir kūrėme jį, laikydamiesi savo švyturiškų standartų. Būtent taip ir gimė „Crimson Cherry“, o pirmieji jo pardavimo rezultatai mus nustebino ir pradžiugino, kad pavyko sukurti naują lietuvių pamėgtą rūšį“, – teigia „Švyturio“ produkto vadovas Andrius Bagdzevičius.

Atsigręžia į natūralumą

„Crimson Cherry“ alaus gamyba trunka ilgiau nei įprastinių lager alaus rūšių. Šis alus fermentuojamas ir brandinamas mažiausiai šešias savaites ir nė dienos trumpiau – būtent tiek laiko reikia, kad atsiskleistų visas vyšnių aromato ir skonio intensyvumas.

„Švyturio“ vyriausioji aludarė Džuljeta Armonienė teigia, kad, pradedant kurti alų, buvo kruopščiai ieškoma tinkamos vyšnių rūšies, nes ne visos tinka alui brandinti. „Crimson Cherry“ gaminimui buvo tiekiamos 2015 metų derliaus vyšnios iš Bulgarijos.

„Tiekėjų vyšnioms ieškojome ilgai, tačiau galiausiai buvo pasirinktos vyšnios iš Bulgarijos, kurios tinkamai atsiskleidžia aluje ir suteikia jam ypatingą skonį bei aromatą. Ruošdami vyšnias susitikimui su alumi, suberiame jas į specialų tinklą, kuris patalpinamas alaus brandinimo talpoje. Uogos prislopina apynio kartumą, tačiau puikiai išlaiko pusiausvyrą tarp alaus ir vaisiškumo, neužgoždamos apynių aromato bei alaus skonio“, – aiškina Dž. Armonienė.

„Pastebėję, kad alus tapo labai populiarus ir labai greitai išperkamas, negalime padidinti jo virimo kiekių, nes, pasirodo, Europoje liko labai nedidelis mums tinkamų vyšnių kiekis. Renkamės labai kruopščiai, todėl vyšninio alaus mėgėjus raginame būti kantrius“, – prideda aludarė.

Dž. Armonienė pabrėžia, kad šis alus skirtas eksperimentuotojams, kurie nuolat ieško naujų skonio potyrių bei reikalauja alaus kokybės ir įvairovės. Tačiau jeigu šis apibūdinimas anksčiau būtų tikęs tik nedidelei grupelei didžiausių gurmanų, dabar tokį alų mėgsta daugelis lietuvių. Tai nebėra niša – tai tampa nauja alaus tradicija, teigia aludarė.