„Lietuvos bankas nuosekliai laikosi pozicijos, kad finansų rinkos dalyviams patiems vykdyti veiklos ir savo balanse laikyti virtualiojo turto nederėtų, nes tai yra susiję su padidinta rizika. Tais atvejais, kai finansų rinkos dalyvis nusprendžia siūlyti su virtualiuoju turtu susijusias paslaugas per trečiąsias šalis, tokia veikla turėtų būti aiškiai atskirta nuo pagrindinės veiklos“, - Eltai sakė Lietuvos banko investicinių paslaugų priežiūros vadovas Audrius Šilgalis.

A. Šilgalio teigimu, „Revolut“ bankas Lietuvoje su virtualiuoju turtu susijusių paslaugų teikti neketina.

„Revolut Bank UAB“, kuriam Lietuvoje yra suteikta specializuoto banko licencija ir kuris veiklos mūsų šalyje dar nėra pradėjęs, ketina teikti paprastas tradicines bankininkystės paslaugas: priimti klientų indėlius ir teikti paskolas vartotojams. „Revolut Bank UAB“ nėra numatęs teikti klientams su virtualiuoju turtu susijusias paslaugas“, - Eltai sakė A. Šilgalis.

Pasak Lietuvos banko, finansų rinkos dalyvis neturi susieti savo paslaugų su trečiųjų asmenų teikiamomis virtualiojo turto paslaugomis - neturi sudaryti sąlygų atsiskaityti virtualiuoju turtu, pavyzdžiui, mokant debeto ar kredito kortelėmis, nesusieti išleistų mokėjimo priemonių su virtualiojo turto sąskaitomis, virtualiuoju turtu nepriimti indėlių ir neišduoti paskolų, nepriimti įsipareigojimų užtikrinimo priemonių virtualiuoju turtu, išskyrus atvejus, kai virtualiojo turto žetonai yra laikomi vertybiniais popieriais.

Finansų rinkos dalyvis taip pat turėtų užtikrinti, kad jo valdomoje erdvėje trečiųjų asmenų teikiamos paslaugos, susijusios su virtualiuoju turtu, būtų aiškiai atskirtos nuo kitų teikiamų paslaugų ir būtų minimalizuota jų rizika - turi būti užtikrintas aukšto saugos lygio kliento identifikavimas, virtualusis turtas padengtas realiuoju turtu ar taikomos kitos riziką mažinančios priemonės.

S. Jakeliūnas nuogąstavo, kad „Revolut“ sudaro galimybes elektroninėje pinigų aplikacijoje disponuoti kriptovaliutomis.

„Švedijos centrinis bankas patvirtino, kad kriptovaliutos nėra jokios valiutos. Jis labai neigiamai vertina šitą sritį. Kadangi tai vienas labiausiai patyrusių Europoje centrinių bankų, tai į jo nuomonę taip pat reikėtų atsižvelgti. Lietuvos taip pat panaši pozicija dėl to.

„Revolut“ sudaro galimybes elektroninėje pinigų aplikacijoje įsigyti ar naudotis tokiomis (kriptovaliutų. - ELTA) paslaugomis. Man tai labai keista ir visiškai nepriimtina. Nuomonė (Švedijos centrinio banko. - ELTA) buvo išsakyta gana kategoriška šituo klausimu“, - Eltai sakė S. Jakeliūnas.

Švedijos centrinio banko atstovas Eltai teigė, kad bankas dar nėra pateikęs savo pozicijos kriptovaliutų atžvilgiu, tačiau kai kurie banko nariai yra viešai pareiškę nuomonę šiuo klausimu.

„Švedijos centrinis bankas prižiūri ir analizuoja kriptoturtą ir jo vystymąsi, tai yra dalis mūsų funkcijų užtikrinant saugią ir efektyvią mokėjimų sistemą. Todėl kriptoturtas neturėtų būti vertinamas kaip valiutos, o veikiau finansinio turto forma.

Švedijos centrinio banko valdyba dar nėra pateikusi apsisprendimo dėl kriptovaliutų, tačiau tam tikri valdybos nariai yra pateikę savo nuomonę, kaip jie žiūri į kriptovaliutas. Valdybos pirmininkas, pavyzdžiui, kelis kartus yra sakęs, kad jis nelaiko kriptovaliutų tikrąja valiuta“, - Eltai sakė Švedijos centrinio banko atstovas spaudai Tomas Lundbergas.

„Revolut“ gali užsiregistruoti ir Švedijos gyventojai.

Pasak Lietuvos banko, prekyba dauguma virtualiųjų valiutų vyksta per keityklas. „Revolut“ programėlėje yra įdiegta kriptovaliutų keitykla, todėl ji leidžia tiesiogiai iš „Revolut“ programėlės įsigyti kripotvaliutų, ko nebūtų galima padaryti tiesiogiai per kitus Lietuvoje veikiančius bankus.

Kaip ELTA jau rašė, Seimas siūlymui kreiptis dėl „Revolut“ veiklos Lietuvoje įvertinimo jau yra pritaręs po svarstymo. Už tokį sprendimą balsavo 53 Seimo nariai, prieš - 22, susilaikė - 5, tačiau Seimas kreipimuisi dar turi pritarti priėmimo stadijoje.

Pasak S. Jakeliūno, po licencijos išdavimo „Revolut“ paaiškėjo konkrečios aplinkybės, kurios verčia suklusti.

BFK nutarimo projekte pažymi, kad dėl savo tėvo einamų pareigų ir ypač artimų „Gazprom“ sąsajų su Rusijos valdžios institucijomis ir galimo naudojimo Rusijos geopolitiniams tikslams tiek Nikolajus Storonskis, kaip darantis esminę įtaką „Revolut“ valdymui ir sprendimams, tiek „Revolut“, kaip įmonė, gali būti politiškai pažeidžiami, ir tai gali pakenkti Lietuvos reputacijai ir kelti grėsmę finansų sistemos stabilumui.

Konservatorius Mykolas Majauskas Seimo posėdžio metu teigė, kad daugelis institucijų jau tyrė „Revolut“ veiklą, tačiau nenustatė grėsmės nacionaliniam saugumui.

„Mes galime pasikviesti investuotoją, kuris gali potencialiai sutvarkyti rinką, sumažinti įkainius, o kita ranka jį išvaryti. (...) Šią įstaigą vertino Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra, policija, Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos bankas. Jie du kartus pasakė, kad nėra jokių priežasčių įtarti, kad šis subjektas kelia riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tada prasidėjo rinkimai, surandamas priešas, ir tiesioginiu spaudimu daroma įtaka pasitraukti „Revolut“, - sakė M. Majauskas.

Pasak jo, dėl sprendimų kreiptis vertinti „Revolut“ veiklą yra daroma žala Lietuvai.