Prieš kiek mažiau nei mėnesį Lietuvos bankas startuoliui „Revolut“ suteikė specializuoto banko licenciją, tačiau pastaruoju metu imta kalbėti, kad „Revolut“ gali tapti veiksniu, sukelsiančiu bankų krizę. Primenamas Islandijos atvejis, kai 300 tūkst. „Icesave“ banko klientų prarado 4 mlrd. svarų vertės indėlių, sužlugus bendrovei „Landsbanki“, rašė delfi.lt.

Tačiau M. Jurgilas sako, kad licencijos finansų dalyviams yra ne dalijamos, o atrenkamos ir filtruojamos atsakingai.

„Rizikos yra valdomos, mes jas suprantame. Licencijų dalijimas yra neteisingas žodis, nes jos yra atrenkamos, filtruojamos, įtraukiamos kitos institucijos, renkama medžiaga iš Lietuvos jėgos struktūrų, turime fizinius susitikimus su priežiūros institucijomis iš kitų šalių“, - žurnalistams kalbėjo M. Jurgilas.

Jo teigimu, skiriant licencijas naudojami keli filtrai.

„Vienas svarbiausių, kuris oficialiai nefigūruoja, - priešlicencinis kontaktas, kurio metu potencialus rinkos dalyvis prisistato, ką jis nori daryti, koks jo veiklos modelis, ir mes pasakome savo nuomonę. Jei veiklos modelis kelia didelę riziką, mes tą ir pasakome“, - sakė jis.

Jis taip pat pastebėjo, kad specializuoto banko veiklos mastas yra ribotas, jis negali vykdyti investavimo ir konsultavimo dėl investicinių produktų. Tačiau vykdo kasdieninę bankinę veiklą, pavyzdžiui, priima indėlius, išduoda paskolas.

M. Jurgilo teigimu, Lietuvoje veikiantys bankai yra labai stipriai kapitalizuoti - netgi daugiau nei reikalaujama.

„Aišku, kad naujų rinkos dalyvių veikla pirmais metais bus nuostolinga, dėl to starto pozicijoje jų kapitalizavimo koeficientas bus dar didesnis nei dabar veikiančių bankų Lietuvoje“, - akcentavo M. Jurgilas.

Jis neatmetė, jog Lietuvai paskelbus, kad bus bandoma kurti finansinių technologijų (fintech) centrą, įtartini finansų dalyviai taip pat bandė gauti licencijas, tačiau tokie atvejai nebuvo dažni.

„Kai pasiskelbi, kad Lietuvoje bandysime kurti fintech centrą, ateina pasitikrinti, gal ir mums bus vietos. Dėl to svarbūs pirmi pokalbiai, kai ateina neaiškūs veikėjai iš neaiškių jurisdikcijų. Mes negalvojame apie reguliacinių standartų mažinimą. (...) Norime įdarbinti finansines technologijas ir tas rizikas sumažinti“, - sakė M. Jurgilas.

Pasak jo, ES šalys turi susitarti dėl bendros indėlių draudimo sistemos, tačiau tai dar užims laiko.

„Natūralu, kad turi būti mechanizmas, ir dabar mes to laukiame. ES nesusitaria, niekas nenori drausti šalių indėlininkų, kai ten neišvalytas bankinis sektorius. Bet ar tai reiškia, kad mes turime sustoti?“, - sakė jis.

ELTA primena, kad gruodžio viduryje Lietuvos bankas „Revolut“ suteikė specializuoto banko licenciją. „Revolut“ žada priimti indėlius ir mokėti didesnes palūkanas nei tradiciniai bankai. Jie taip pat žada Lietuvoje gautą licenciją naudoti plėtrai visoje ES.

„Revolut“ įsikūrė 2015 metų liepą ir siūlo nemokamus tarptautinius pinigų pervedimus bei nemokamus atsiskaitymus visame pasaulyje taikant tik tarpbankinį mokestį. „Revolut“ sąskaitoje taip pat galima pirkti ir keisti kriptovaliutas.