Bendrovės vadovas Mantas Bartuška pareiškė, kad informacija apie tai ketvirtadienį perduota Generalinei prokuratūrai. Be to, pasak jo, iki šiol įmonėje priešinamasi pokyčiams, esama net sabotažo atvejų.

„Skelbėme, kad atliekame teisinį auditą, ir noriu šiandien pranešti, kad po atlikto tyrimo vakar išsiuntėm dokumentus į Generalinę prokuratūrą, perduodant teisinio audito dokumentus, kai matoma, kad padaryta žala daugiau nei 5 mln. eurų viešųjų pirkimų, paramos sandoriuose, permokėtos sumos, kai įmonė patyrė žalą“, - penktadienį spaudos konferencijoje sakė M. Bartuška.

„Ta įmonė, kurią mes radome, kuri skendėjo skandaluose, neaiškiuose pirkimuose, neaiškių sandorių situacijose, privalėjo būti keičiama“, - pridūrė jis.

Generalinė prokuratūra BNS patvirtino, kad ketvirtadienį gautas geležinkelių prašymas pradėti tyrimą, tačiau dėl to prokurorai dar neapsisprendė.

„Vakar gautas toks prašymas iš geležinkelių, tačiau daugiau informacijos kol kas pateikti negalime“, - BNS sakė prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Anot M.Bartuškos, beveik pusė geležinkelių darbuotojų yra giminės arba turi giminių įmonėse, parduodančiose paslaugas „Lietuvos geležinkeliams“. Anot jo, sprendžiama, kaip keisti situaciją, tačiau apie konkrečius atleidimus M.Bartuška kol kas nekalba.

Daugiau kaip 40 proc. įmonės darbuotojų yra vienaip ar kitaip giminystės ryšiais susiję su mūsų aplinka, tai daro didelę įtaką priimamiems sprendimams.

„Daugiau kaip 40 proc. įmonės darbuotojų yra vienaip ar kitaip giminystės ryšiais susiję su mūsų aplinka, tai daro didelę įtaką priimamiems sprendimams. Ieškosime būdų, kaip keisti tą situaciją, kad tai neįtakotų įmonės sprendimų“, - tikino geležinkelių vadovas.

|Anot jo, įgyvendinant pokyčius, įmonės viduje ir išorėje esama pasipriešinimo - viduje būna net sabotažo atvejų, trukdant vežti krovinius.

„Mes susilaukėme tam tikrų sabotažo atvejų, kuomet norima, kad mes nevežtume krovinių arba nepervežtume dėl techninių kliūčių, dėl gedimų, dėl neaiškių situacijų, kai didžiulio masto problemų kyla. Kažkodėl istoriškai taip nėra buvę, tik pasikeitus vadovybei, keistai atrodo. Mes atliekame tyrimą dėl sabotažo, kol kas daugiau detalių negaliu atskleisti“, - tikino geležinkelių vadovas.

Tačiau jis nekomentavo, kas iš išorės bando stabdyti pertvarką geležinkeliuose - verslo atstovai ar politikai.

„Konkrečiai nenorėčiau įvardinti, kas konkrečiai. Aš manau, kad mums svarbiausia, jog mes turime savo principinius nusistatymus, mes kalbėsime apie pokyčius, norime skaidrinti, galbūt tas ne visiems patiks, galbūt kažkas buvo pripratę iš įmonės pasipelnyti. Tokių atvejų gali būti daug, bet mes principingai judėsime į priekį. Iš kitos pusės, manau, turėsime turėti normalius santykius su tiekėjais“, - teigė jis.

Darbuotojai baiminasi masinių atleidimų

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovui viešai prabilus apie įmonės pertvarką, jos darbuotojai baiminasi masinių atleidimų. Pasak Geležinkelininkų profsąjungų federacijos pirmininko Viliaus Ligeikos, baiminamasi, kad gali būti atleista beveik pusė įmonės darbuotojų - apie 4 tūkst. Anot jo, įmonės vadovybė aiškiai nepasako, kas jų laukia.

Tuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ ramina, jog darbuotojai masiškai nebus atleidžiami - esą pirmiausiai vertinamas administracijos darbas, o darbininkų atleisti neplanuojama.

Pasak V.Ligeikos, geležinkelių vadovybė aiškiai nepasako, kas bus su darbuotojais, optimizavus bendrovės veiklą - ar jie bus įdarbinti antrinėse įmonėse, ar tiesiog atleisti.

„Jie su mumis absoliučiai nekomunikavo. Dabar nuėmė Maskvos traukinį ir paliko 119 žmonių nežinioje, kur jie bus padėti. Sako, mes tikrai jų neišmesime, bet tai pasakykite, kur juos padėsite. Dabar kalba apie teisininkų, buhalterių, darbų ir eismo saugos skyrius. Kiek žmonių bus gatvėje - niekas mums nieko nesako, mes tik nujaučiame hipotetinius skaičius“, - BNS sakė V.Ligeika.

Jo vertinimu, vien įmonės administracijoje darbo gali netekti 800 žmonių. V.Ligeika kaip pavyzdį pateikė Estijos geležinkelius - juos reorganizavus, darbuotojų sumažėjo nuo 8,5 tūkst. iki 3 tūkst.

Anot profesinių sąjungų atstovo, baimindamasi masinių atleidimų nuo liepos, kai įsigalios naujas Darbo kodeksas, dalis darbuotojų patys išeina iš darbo šalių susitarimu, tokiu būdu gaudami didesnes kompensacijas. V.Ligeika piktinosi ir įmonės vadovų kaltinimais, kad jos viduje vyksta sabotažas ir kai kurie kroviniai nevežami tyčia. Pasak jo, dabartinė vadovybė neturi nieko bendra su geležinkeliais, todėl nesusigaudo kaip valdyti procesus.

„Baikit, nėra nieko tokio, aš žinau geležinkelius - 30 metų dirbu. Man tas pats, kas valdžioje, bet aš matau, kad pas mus į valdžią atėjo ne geležinkeliečiai - iš „Barclays“, energetikos, „Klaipėdos naftos“, „Orlen“. (...) Čia labai profesionalus valdymas?“, - aiškino jis.

Profsąjungos vadovas pateikė pavyzdį, kad stringa viešieji pirkimai ir todėl 20 iš 47 „Siemens“ šilumvežių stovi nenaudojami, nes jiems remontuoti trūksta detalių.

„20 šilumvežių reisinių stovi patvory dėl detalių trūkumo, tai yra tiesioginiai reisiniai šilumvežiai, jie stovi, nes neturi detalių jiems taisyti. (...) Viską suvarė į Vilnių, tai kol iš Klaipėdos nueina iki Vilniaus, kol Vilnius paskelbia konkursą, kol kažkas laimi, o tuo metu šilumvežis stovi patvory“, - BNS aiškino jis.

Tuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ tikina masinių atleidimų neplanuojantys. Bendrovės atstovas Mantas Dubauskas BNS aiškino, kad su viešaisiais pirkimais susiję darbuotojai perkelti į Vilnių, kur sukurtas pirkimų centras. Anot jo, krovinių ir keleivių pervežimai šiemet didėja, todėl tai rodo, kad nauja vadovybė sugeba tvarkytis.

„Apie masinius atleidimus negali būti kalbos, mes kalbame visų pirma apie administracijos darbo vertinimą“, - BNS sakė M.Dubauskas.

„Lietuvos geležinkeliuose“ dirba 9,6 tūkst. žmonių, o vien administracijoje - apie 1,5 tūkst.