Aukščiausia Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo institucija - LRT taryba - nuogastauja dėl kitų metų biudžeto, kuomet LRT neliks reklamos.

„Reklamos ir komercinių audiovizualinių pranešimų LRT programose atsisakymas, neužtikrinant deramo finansavimo, negarantuos visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo“, - sakoma antradienį išplatintame LRT tarybos pareiškime.

Jame pabrėžiama, kad priėmus sprendimą nuo 2015 metų uždrausti LRT komercinę reklamą, nėra užtikrintas skaidrus ir aiškus finansavimo modelis.

„Lietuvos radijas ir televizija lieka priklausomi nuo vienintelio finansavimo šaltinio – valstybės biudžeto, o skirtingai interpretuojant, numatomas LRT biudžeto dydis skiriasi beveik trečdaliu (apie 30 mln. litų)“, - apgailestauja LRT taryba.

Esama situacija, pasak pranešimo, prieštarauja Europos Tarybos rekomendacijai, kurioje numatyta, kad valstybės narės yra įsipareigojusios užtikrinti, o jeigu reikia – sukurti atitinkamą finansavimo mechanizmą, kuris užtikrintų, jog visuomeninis transliuotojas sugebės tinkamai vykdyti savo pagrindines funkcijas. Be to, pažymima, kad Konstitucinis Teismas, 2006 konstatavęs, kad įstatymų leidėjas turi teisę riboti ar drausti reklamą LRT, kartu pabrėžė, jog toks ribojimas ar draudimas būtų teisėtas tik tuo atveju, jeigu visuomenės ištekliai, finansinės galimybės tai leidžia ir jeigu tai nepakenks nacionalinio visuomeninio transliuotojo konstitucinei misijai.

Pasak LRT tarybos, šiuo metu Seime svarstomos įstatymo pataisos užtikrintų didesnį LRT finansavimą, kuris kompensuotų reklamos įplaukų praradimą, leistų iš esmės pagerinti visuomeninio transliuotojo darbą ir įgyvendinti LRT tarybos parengtą LRT veiklos strategiją.

„Tai ypač aktualu šiandien, sustiprėjusių informacinių karų kontekste. Mūsų nuomone, esminis LRT finansavimo padidinimas būtų vienas efektyviausių ir pigiausių būdų atsilaikyti prieš propagandinius išpuolius ir sutelkti visus Lietuvos gyventojus“, - teigia LRT taryba, ir ragina „visas suinteresuotas institucijas imtis reikiamų priemonių, kad būtų priimtas šiuo metu svarstomas įstatymo projektas, kuris užtikrintų nacionalinio transliuotojo savarankiškumą ir konstitucinės misijos vykdymą“.

Keli skirtingoms frakcijoms priklausantys parlamentarai Seimui siūlo priimti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas, numatančias, kad LRT finansavimui būtų skiriama lėšų nuo visų gyventojų pajamų mokesčio įplaukų.

Jie siūlo, kad biudžeto asignavimai LRT kasmet sudarytų 1,5 proc. užpraėjusių metų pajamų iš pajamų mokesčio bei 1,3 proc. - iš akcizų.

Jeigu Seimas pataisas priimtų, 2014 metų pabaigoje priimant 2015-ųjų biudžetą, LRT finansavimas būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant į 2012 metų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų. Seimo narių skaičiavimu, tokiu atveju LRT turėtų tekti apie 103 mln. litų.

Tuo metu Finansų ministerija planuoja, kad LRT finansavimas kitąmet siektų apie 70 mln. litų.

„Jau priimtas variantas buvo Finansų ministerijos interpretuojamas susiaurintai - finansavimą norėta pririšti tik prie tos gyventojų pajamų mokesčio dalies, kuri patenka tik į valstybės biudžetą, nes kita dalis įplaukia į savivaldybių biudžetus. Tai dabar mes specialiai, kad nebūtų painiavos, rašome, kad LRT finansavimas būtų skaičiuojamas nuo visų įplaukų iš to mokesčio (gyventojų pajamų mokesčio - BNS)“ - yra sakęs konservatorius Valentinas Stundys.

LRT tik iš valstybės biudžeto turėtų būti finansuojama nuo 2015 metų.