Projekto užsakovės „LTG Infra“ sprendimą priėmė įvertinusi rangovės pateiktą veiksmų planą, kaip su subrangovais neatsiskaitanti ir jiems ginčus teismuose pralaiminti „Rizzani“ galėtų tęsti statybas, pirmadienį pranešė „LTG Infra“.
„LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas pranešime pabrėžė, kad įmonė ruošiasi skelbti naujo generalinio rangovo konkursą. Susisiekimo ministerijos teigimu, iki šiol atlikta apie 50 proc. tilto statybos darbų.
LTG laikinasis vadovas Arūnas Rumskas sako, kad nutraukdama sutartį grupė imasi veiksmų, kad tilto statybos neatsiliktų nuo grafiko.
„Kyla reali rizika, kad su šiuo rangovu („Rizzani“ – BNS) tiltas nebus įgyvendintas laiku. Negalime toleruoti šiurkščių sutartinių pažeidimų, darbų nevykdymo ir finansinių įsipareigojimų nesilaikymo“, – pranešime sakė A. Rumskas.
Bendrovės teigimu, saugiau patikėti projektą naujam rangovui: „Tai laikoma saugesne alternatyva nei darbų tęsimas su rangovu, kuris nesilaiko sutartinių įsipareigojimų.“
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pranešime teigė, jog toks veiksmas būtinas, kad „Rail Baltica“ statybos nestrigtų, o visas projektas nevėluotų ir būtų užbaigtas iki 2030-ųjų pabaigos.
BNS dar gegužės viduryje rašė, kad „Rizzani de Eccher“ nutraukus tilto statybos darbus V. Žalimas sakė, jog įmonė rimtai svarsto nutraukti sutartį su rangove. Dar vasarį jis BNS sakė, kad jei „Rizzani“ nesugebės tęsti Lietuvai svarbaus objekto, teks ieškoti naujo rangovo. Tuo metu jis tikino, kad nutraukti sutartį ir pradėti naujo rangovo paieškas projektui būtų žalingiau nei sulaukti „Rizzani“ veiksmų plano.
Pasak LTG, atsiskaitymo už darbus iš „Rizzani“ negavę Lietuvos subrangovai turės skolas išieškoti per teismus.
Kaip rašė BNS, dalis „Rizzani“ subrangovų Lietuvos teismuose jau prisiteisė apie 1,3 mln. eurų skolų: 0,36 mln. eurų su 6 proc. metų palūkanomis – automobilinių kranų nuomos bendrovė „Sarens“ bei 0,45 mln. eurų su 10,15 proc. palūkanų – Vokietijos kapitalo betono gaminių tiekėja „Heidelberg Materials Lietuva Betonas“, 0,3 mln. eurų – valstybės valdomos grupės „Epso-G“ energetikos infrastruktūros bendrovė „Tetas“, 0,21 mln. eurų – Vilniaus siurblių ir pumpavimo sistemų nuomos įmonė „Renta pumps“.
„LTG Infra“ vasario pradžioje pranešė svarstanti galimybę tiesiogiai atsiskaityti su Lietuvos subrangovais už būsimus darbus statant tiltą.
LTG teigimu, statant tiltą dar reikia išbetonuoti kolonas ir tilto perdangas. Šie darbai gali būti atlikti per šiek tiek daugiau nei metus.
BNS rašė, kad „LTG Infra“ 2022 metų balandį pasirašė beveik 77,4 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį su „Rizzani de Eccher“, kuri įsipareigojo pastatyti ilgiausią geležinkelio tiltą Baltijos šalyse. Vėliau indeksavus projektas pabrango iki 96,8 mln. eurų (su PVM).
Naujausi komentarai