„Didžioji dalis svečių neatpažįsta, kad tai senoji išvykimo salė, (...) keleiviai turės daugiau ploto, daugiau erdvės, daugiau komercinių partnerių čia įsikurs“, – prekybos erdvės atidarymo renginyje žurnalistams sakė S. Bartkus.
„Visa laukimo erdvė (kartu su naujuoju, pernai pastatytu išvykimo terminalu – BNS) bus pasiruošusi aptarnauti iki 8 mln. eurų keleivių“, – pridūrė jis.
S. Bartkaus teigimu, be prekybos erdvės „VNO Plaza“, buvusio senojo terminalo vietoje įrengta nauja pasų patikros zona, o per keturis mėnesius bus atnaujintas ir išvykimo į Šengeno šalis sektorius.
Dabar rekonstruota beveik 10 tūkst. kv. metrų senojo išvykimo terminalo ploto, iš jo apie 3 tūkst. kv. metrų užima prekybos erdvė, kur įsikūrė įvairūs prekybos bei viešojo maitinimo operatoriai, nauja centrinė „Duty Free“ zona.
Terminalas atnaujintas nuo 2025-ųjų vasario pradžios, kai oro uoste atidarytas naujas išvykimo terminalas, o senajame iki tol dar buvo aptarnaujami keleiviai.
„Tos sukurtos ir atvertos keleiviams erdvės rodo, kad esame, kur turime būti, ir viskas padaryta taip, kaip turėjo būti padaryta anksčiau“, – atidarymo renginyje sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
„Etapas žymi labai didelę ir svarbią mums transformaciją, (...) esame jos pusiaukelėje“, – renginyje teigė S. Bartkus.
Tiek S. Bartkus, tiek V. Benkunskas pabrėžė, kad dabar svarbiausia užduotis – sklandi naujo 12,5 tūkst. kv. metrų atvykimo terminalo plėtra. Jį tikimasi atverti iki 2028 metų pabaigos.
„Prasmingos investicijos jau padarytos, bet labai svarbu, kad jos nebūtų sustabdytos, nes pakeliui reikalingas naujas atvykimo terminalas“, – sakė V. Benkunskas.
„VNO Plaza“ veikia šeši skirtingi tiekėjai, o ddžiausią – 1,3 tūkst. kv. metrų – neapmuitintų prekių parduotuvę naujoje zonoje, kaip ir kitas „Duty Free“ parduotuves Lietuvos oro uostuose, valdo Vokietijos bendrovė „Gebr. Heinemann“.
Pasak S. Bartkaus, liepą čia atsidarys naujas verslo klubas, o rugpjūtį – greito maisto restoranas.
Didžiausia „Duty Free“ valdytoja tikina neveikianti Rusijoje ir Baltarusijoje
Kaip rašė BNS, portalas LRT šiemet balandį skelbė, kad „Gebr. Heinemann“ tiekia prabangos prekes Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimo parduotuvėms. 2024 metų pabaigoje LRT skelbė, kad įmonė prabangos prekes tiekė ir į Rusiją.
S. Bartkus pabrėžė, kad dėl „Heinemann“ LTOU dukart kreipėsi į vyriausybinę strateginių sandorių tikrinimo komisiją, kuri Vokietijos įmonei uždegė žalią šviesą.
„Kiekvienas turi dirbti savo darbus. Jei yra priežasčių, dėl kurių verslas negalėtų dirbti objekte, kuris kelia klausimų nacionaliniam saugumui, tokie duomenys turi būti dedami ant stalo ir sprendimai priimti. Jei jų nėra, negaliu komentuoti už kitas institucijas“, – kalbėjo V. Benkunskas, paklaustas apie žiniasklaidos skelbtas „Heinemann“ sąsajas su Rusija.
Pati bendrovė BNS antrtadienį aiškino, kad „Heinemann“ prekybos be muitų verslas yra atskirtas nuo prekių tiekimo veiklos, o bendrovė laikosi sankcijų Rusijai bei Baltarusijai.
Bendrovės atstovai pabrėžė, jog ji nėra atsakinga už klientų – įvairių ženklų prekių gamintojų pasirinkimą, į kurias šalis jų gaminiai turėtų būti vežami.
„Duty Free“ parduotuvės visame pasaulyje valdomos tiek „Gebr. Heinemann“, tiek vietinių tų šalių operatorių. Nė vienas jų neveikia Rusijoje ar Baltarusijoje. Rusijoje mažmemeninė prekyba nevykdoma ilgus metus, o Baltarusijoje jos niekada nebuvo“, – komentare BNS teigė „Heinemann“.
Jos teigimu, naujoje prekybos erdvėje Vilniaus oro uoste bus pasiūlytos naujos prekės, lietuviškų prekės ženklų ir kūrėjų produktai, nišiniai parfumerijos gaminiai.
Naujausi komentarai