Rusijai paskelbus draudimą įvežti maisto prekes iš Europos Sąjungos šalių, Lietuvos parduotuvių prekystalius užplūs kaimyninei rinkai skirti pieno, mėsos gaminiai, vaisiai ir daržovės. Dalį žemesnėmis kainomis parduodamo maisto Lietuvos vartotojai nupirks, tačiau dalis perteklinio maisto veikiausiai liks neparduota. Pasibaigusio galiojimo maistas pavirs gyvūnų ėdalu, kompostu ar tiesiog bus išmetamas į sąvartynus. Tačiau nelaukiant paskutinės dienos šis maistas galėtų būti išgelbėtas ir atiduotas skurstančių maitinimui.

Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ šiandien išplatino kreipimąsi į šalies maisto gamintojus ir prekybininkus prašydamas nespėjamą parduoti maistą atiduoti nepasiturintiems maitinti. „Mažiausias pajamas gaunantys žmonės nedažnai įstengia pirkti kokybiškų pieno, mėsos produktų, geresnių daržovių ir vaisių. Todėl jiems atiduoti tinkami vartoti maisto produktai būtų brangi dovana.“

Eurostat duomenimis, 22 proc. Lietuvos gyventojų neišgali bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiškų baltymų. Pernai paramos maistu Lietuvoje prašė 390 tūkst. asmenų. Dažniausia tai darbo neturinčios šeimos, vienos vaikus auginančios motinos, neįgalieji ir pagyvenę žmonės. Skurdas dažniau kamuoja kaimo ir nedidelių miestų gyventojus.

Bendradarbiaudamas su 470 socialinių organizacijų tinklu, „Maisto bankas“ kasdien renka ir dalina paramą maistu nepasiturintiems. Pernai „Maisto banko“ paramos programose dalyvavo 205 tūkst. asmenų. Vienos didžiausių „Maisto banko“ paramos gavėjų Vilniaus labdaros valgyklos „Ekklesia“ vadovė Larisa Čerkaskaja sako, kad šią vasarą žymiai mažiau gaunama mėsos gaminių. Pasak valgyklos vadovės, dažnai pietums dešreles tenka dalinti į tris dalis - kiekvienam lankytojui neužtenka.

„Maisto bankas“ jau yra gavęs Rusijai neįtikusių maisto produktų. Pernai bendrovė „Rokiškio pienas“ perdavė 11 tonų įvairių Rusijos rinkai gamintų pieno produktų – jogurtų, varškės. Paramos vertė siekė 45 tūkst. litų, teigia „Maisto banko“ direktoriaus pavaduotoja Kristina Tylaitė. Dovanoti produktai buvo išdalinti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio regionų nepasiturintiems.

Kiekvieną savaitę prekybos tinklai priversti utilizuoti dešimtis tonų nespėtų parduoti maisto produktų. Išmesti tenka pasibaigusio galiojimo duonos, pieno, mėsos, žuvies gaminius, pradėjusius gesti vaisius ir daržoves.

„Labdaros organizacijos supranta nerimą ir rūpestį dėl galimų neigiamų socialinių ir ekonominių Rusijos embargo pasekmių. Tačiau verta pasistengti, kad ekonominio karo negandos pavirstų galimybe geriau pasirūpinti silpniausiais gyventojų sluoksniais,“ sakoma kreipimesi į šalies maisto pramonės ir prekybos bendroves.