Ministerija: išvados dėl LTOU ir Transporto agentūros pasirengimo oro pavojui – birželio pabaigoje Pereiti į pagrindinį turinį

Ministerija: išvados dėl LTOU ir Transporto agentūros pasirengimo oro pavojui – birželio pabaigoje

2026-06-14 12:44

Susisiekimo ministrui Jurui Taminskui kritikuojant, kad prasčiausiai su gegužę dukart skelbtu oro pavojumi susitvarkė Lietuvos oro uostai (LTOU) ir Transporto kompetencijų agentūra, ministro suburta darbo grupė dėl įmonių pasirengimo oro grėsmėms išvadas ir rekomendacijas pateikti žada iki birželio pabaigos. 


<span>Ministerija: išvados dėl LTOU ir Transporto agentūros pasirengimo oro pavojui – birželio pabaigoje</span>
Ministerija: išvados dėl LTOU ir Transporto agentūros pasirengimo oro pavojui – birželio pabaigoje / L. Balandžio / BNS nuotr.

Kaip Eltai teigė susisiekimo ministro patarėjas Lukas Paškevičius, J. Taminskas gegužės 20 d., pasibaigus Vilniaus apskrityje paskelbtam oro pavojui, sušaukė ministerijai pavaldžių įmonių ir bendrovių vadovus.

„Jau kitą dieną – gegužės 21 d., įvyko susitikimas, kuriame buvo aptarta, kaip veikė kritinės transporto infrastruktūros reagavimo mechanizmai, įvertintos kilusios problemos ir identifikuotos sritys, kuriose būtina stiprinti pasirengimą panašioms situacijoms ateityje“, – nurodė L. Paškevičius.

Anot jo, kitą dieną ministro sprendimu buvo sudaryta darbo grupė, į kurią įtraukti Susisiekimo ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.

L. Paškevičiaus teigimu, ministerijos ir kitų institucijų specialistai vertina, kaip LTOU ir Transporto kompetencijų agentūra buvo pasirengusi reaguoti į oro pavojaus situaciją.

„Analizuojama, kaip veikė darbuotojų ir keleivių informavimo, evakavimo bei veiklos tęstinumo užtikrinimo procedūros, taip pat vertinama, kokių papildomų organizacinių, techninių ar infrastruktūrinių priemonių reikėtų, kad ateityje reagavimas į panašias situacijas būtų dar sklandesnis“, – teigė jis.

„Darbo grupė savo išvadas ir rekomendacijas pateiks iki birželio pabaigos. Gavus vertinimą, bus sprendžiama dėl reikalingų pokyčių įgyvendinimo“, – pridūrė ministro patarėjas.

Pasak jo, taip pat atliekama Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priklausančių įstaigų ir įmonių turimų priedangų bei saugių vietų inventorizacija, vertinamas jų pajėgumas ir atitikimas realiems apsaugos poreikiams.

„Remiantis šio vertinimo rezultatais bus rengiamos rekomendacijos dėl apsaugos infrastruktūros plėtros, esamų pajėgumų stiprinimo ir darbuotojų bei klientų saugumo užtikrinimo oro pavojaus ir kitų grėsmių atvejais“, –  teigė L. Paškevičius.

Kaip skelbė ELTA, valstybės įmonė LTOU, valdanti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, nurodė atnaujinusi reagavimo procesus paskelbus oro pavojų.

LTOU atstovas spaudai Martynas Jaugelavičius Eltai nurodė, kad oro uostuose yra saugios erdvės. Pasak jo, terminalų infrastruktūra yra suprojektuota taip, kad galėtų saugiai sutalpinti ir aptarnauti visus tuo metu oro uoste esančius žmones.

Tuo metu LTOU atstovė Lina Beišinė teigė, kad saugios vietos oro uostuose ne visais aspektais atitinka priedangoms keliamus reikalavimus.

Pasak jos, 2024 m. įsigaliojus Statybos techniniam reglamentui, numatančiam reikalavimą įrengti priedangas, jos bus įrengtos tiek šiuo metu projektuojamame naujajame Vilniaus oro uosto atvykimo terminale, tiek kituose LTOU statiniuose ateityje.

Oro pavojus skelbtas gegužės pabaigoje

Pastarąjį kartą oro pavojus dėl radaruose stebimo drono požymių turinčio objekto judėjimo buvo paskelbtas Utenos rajone gegužės 21 dieną. Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) kiek vėliau pranešė, kad fiksuotas dar vienas objektas, galimai dronas. Buvo aktyvuoti NATO naikintuvai.

Utenos rajono gyventojams mobiliaisiais išsiųstuose pranešimuose skelbta apie „raudoną“ pavojų, jie raginti nedelsiant skubėti į priedangą ar kitą saugią vietą, pasirūpinti artimaisiais bei laukti tolimesnių rekomendacijų, taip pat buvo įjungtos sirenos.

Gegužės 20 dienos rytą oro pavojus buvo paskelbtas Vilniaus apskrityje. Tą rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, buvo pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš VNO, sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje.

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas įspėjimas apie galimą oro pavojų, įvestas geltonas grėsmės lygis. Vėliau toks įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams, po keliolikos minučių išplatintas pranešimas apie oro pavojų bei įvedamą raudoną grėsmės lygį. Jis buvo atšauktas praėjus dar 25 minutėms, vėliau geltonas grėsmės lygis atšauktas visoje Lietuvos teritorijoje.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigė, kad prasčiausiai su susidariusia situacija iš susisiekimo sektoriaus bendrovių susitvarkė LTOU ir Transporto kompetencijų agentūra. Anot jo, LTOU paruošti žinutes keleiviams užtruko tiek, kiek tęsėsi visas „raudonas“ įspėjimas dėl oro atakos, o agentūrai vedant žmones į saugias patalpas, paaiškėjo, kad jos yra užkrautos ir paverstos sandėliu.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
fdrtyjgf

Jei ne Ukraina, seniai nebūtų likę nepriklausomų Lietuvos, Latvijos, Estijos ir gal būt Suomijos, nes ES iki pat šiol visiškai nepasiruošusi atremti ruskių puolimą. O verslams, kurie iš esmės yra nusikalstamas pasaulis, nesvarbu kaip vadinasi šalis, nuo to tvarka nesikeičia. Kodėl verslai kūrėsi rusijoje, jei ji blogis? Ir kodėl ruskių verslai ir sandoriai kūrėsi ES šalyse? Todėl ir niekas nuo nieko nesiruošė gintis. O Ukrainai grėsė ir gresia tos pačios bėdos kaip ir iki karų - grėsmė iš bet kurios pusės, draugai nebuvo nei ruskiai, nei lenkai. todėl jie gali pasikliauti tik savimi, tik atsibudo per vėlai.
0
0
Visi komentarai (1)

Daugiau naujienų