„Matyt, vienoks ar kitoks protestas bus, bet tai turi būti priimama kaip normalus dalykas“, – ketvirtadienį Seime po susitikimo su „Linava“ žurnalistams sakė J. Olekas.

„Kuo daugiau šnekame ir vienas su kitu keičiamės informacija, tos vietos ar aštrumo protestams lieka mažiau, nes išgirsdami vieni kitus suprantame. „Linava“ pati kaip organizacija deda dideles pastangas, kad užgrobtas turtas būtų išlaisvintas. Tiesa, yra ir neasocijuotų vežėjų. Visi nori matyti rezultatą ir mes norime to paties, ko greičiau“, – tikino socialdemokratas.

Anot parlamento vadovo, jo diskusija su nacionaline vežėjų automobiliais asociacija buvo aiški yra dalykiška. Jis pažadėjo, kad Seimas su vežėjais palaikys ryšį, sprendžiant jiems aktualius klausimus.

„Pokalbis buvo labai dalykiškas. „Linavos“ atstovai labai aiškiai išdėstė visas problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos vežėjai. (...) Sulaikytų transporto priemonių skaičiai yra skirtingi, bet jie yra dideli – žmonėms tenka mokėti arba jie yra gąsdinami, kad reikės mokėti, o tai yra nuostoliai kompanijoms dėl to sulaikyto transporto. Sutarėme, kad palaikysime labai konkretų ryšį“, – teigė J. Olekas.

Jo manymu, vežėjai patys atlieka nemažą darbą siekiant, kad vilkikai iš Baltarusijos būtų išlaisvinti ir nemano, kad tranzitą pro Baltarusiją vykdęs verslas turi būti dėl kažko kaltinamas.

„Vežėjai prašo atlaisvinti jų transportą, kuris yra sulaikytas. (...) Galima pasidžiaugti, kad jie daro tam tikrą spaudimą valstybinėms institucijoms ir prašo pagalbos, nes problemos patys išspręsti negali. Manau, kad jie dirba teisingą darbą bandydami per tarptautines vežėjų organizacijas daryti spaudimą, bando palaikyti reikalingus kontaktus su Baltarusijos puse“, – kalbėjo socialdemokratas.

„Suprantame ir matome, kad nereikia kaltinti vežėjų, kurie yra ten įstrigę, o reikia bendromis pastangomis pasiekti norimą rezultatą“, – tikino parlamento vadovas.

Realistiškiausia priemonė, kurios Lietuva gali imtis – bendradarbiauti su JAV

Pasak J. Oleko, Lietuva šiuo metu neturi daug individualių priemonių, kuriomis galėtų padidinti spaudimą ar kažkaip paveikti Baltarusiją ir realiausiu žingsniu įvardijo kontaktavimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV).  Jis mano, kad JAV atstovai galėtų Lietuvai aktualius klausimus prieš baltarusius iškelti su jais bendraujant tiesiogiai.

„Man atrodo, kad labai nedaug turime specifinių lietuviškų priemonių, kurios galėtų būti paveikios (Baltarusijai – ELTA). Net tas sienų uždarymas, jei mes nesutariame bendrai visi kartu“, – sakė J. Olekas.

„Reikia didinti spaudimą visomis priemonėmis, kurios mums yra pasiekiamos, kad Baltarusijos režimas jį jaustų. Viena realiausių tų priemonių – kalbėti su amerikiečiais, kad jeigu jų žmonės vyks kalbėti su režimo atstovais, klausimas dėl oro erdvės pažeidimų ir sulaikytų vilkikų būtų keliamas. Kiek teko kalbėti su užsienio reikalų ministru, premjere – visur tarptautiniu lygmeniu šie dalykai yra pabrėžiami“, – užtikrino Seimo vadovas.

Apie planuojamą protestą šią savaitę pranešė nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“. Jis turėtų vykti gruodžio 10 d. Vilniuje, tačiau sostinės savivaldybė leidimo akcijai dar galutinai neišdavė.

ELTA primena, kad dėl pastaruosius mėnesius į Lietuvą atskriejančių kontrabandinių balionų šauktas ne vienas Nacionalinio saugumo komiteto (NSK) posėdis, Baltarusijos hibridinės atakos klausimas aptarinėjamas įvairiais formatais šalies ir tarptautiniu lygiu.

Reaguojant į vis pasikartojančius incidentus, Lietuvos Vyriausybė spalio pabaigoje nusprendė mėnesiui uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus su Baltarusija.

Vėliau Minsko režimas uždraudė lietuviškiems vilkikams judėti šalies viduje. Skelbta, jog dėl to pasienyje įstrigę vežėjai transporto priemones turi laikyti specialiose aikštelėse, už tai buvo apmokestinti.

Siekiant užstrigusius vilkikus sugrąžinti į Lietuvą, minėti du pasienio punktai buvo atidaryti anksčiau nei planuota, argumentuojant, kad situacija pagerėjo, kontrabandinių balionų srautai sumažėjo.

Tiesa, užstrigę vilkikai iki šiol dar išvykti iš Baltarusijos teritorijos. „Linavos“ duomenimis, Baltarusijoje užstrigusių lietuviškų vilkikų yra apie 1,2 tūkst., tačiau premjerė savo ruožtu teigė, jog iš tikrųjų hibridinę ataką vykdančios valstybės teritorijoje yra apie 280 vilkikų.