Ūkininkauti įmanoma švariai

Šakių rajone 12 metų ūkininkaujantis Martynas Laukaitis kasmet 170 ha skiria burokėliams ir 150 ha bulvėms. „Iki pradedant ūkininkauti dirbau kaip samdomas žemės ūkio darbuotojas, paskui nusprendžiau dirbti savarankiškai. Pasirinkau daržininkystę, nors tai viena sudėtingiausių žemės ūkio šakų, reikalaujanti daug laiko, rankų darbo, atsakomybės. Bet, matyt, ne visiems norisi paprasto ir ramaus gyvenimo“, – šypsojosi žemdirbys.

Jau ne vienus metus jo ūkis yra sertifikuojamas Nacionalinės kokybės ženklu. Tai nėra ekologiškas ūkis, bet ir toli nuo įprasto intensyvaus, kur naudojami gausūs kiekiai chemikalų. Šis sertifikatas liudija, kad naudojami tik minimalūs kiekiai cheminių medžiagų, galutinis produktas privalo turėti daug mažiau pesticidų likučių nei leidžia Europos Sąjungos nustatytos normos.

„Seniai supratau, kad privalau rinkai tiekti švarią ir saugią sveikatai produkciją. Dėl to neapsiribojau tik lietuvišku Kokybės sertifikatu, bet ryžausi sudėtingai ir labai daug reikalavimų keliančiai „Global G.A.P.“ sertifikavimo procedūrai. Šis pasaulinis sertifikatas garantuoja, kad mano daržovės ne tik švariai augintos, bet ir sandėliuotos, po to transportuotos iki prekybos taškų išsaugojusios saugumo sveikatai standartus“, – aiškino M. Laukaitis. Ūkininkas daržoves tiekia prekybos tinklams, tarp jų ir prekybos tinklui „Lidl“. „Su juo bendradarbiauju nuo pat jo atėjimo į mūsų rinką“, – sakė žemdirbys.

Lietuviškos salotos dvelkia šviežumu

Raseinių rajone per 40 ha ploto ūkį valdantis Vaidas Nagreckis augina net 15 rūšių salotų ir tai yra vienas didžiausių šalyje šios kultūros ūkių po atviru dangumi. „Patirties auginti šias kultūras sėmiausi Danijoje. Į Lietuvą grįžome 2012 m. ir iš karto pradėjome intensyviai ruoštis daržovių auginimui. Sekėme geriausių Europos ūkių pavyzdžiais, todėl turėjome viziją, kaip viskas turėtų atrodyti. Žinojome sistemą, todėl nieko nelaukę ėmėmės darbo“, – pasakojo V. Nagreckis.

Seniai supratau, kad privalau rinkai tiekti švarią ir saugią sveikatai produkciją. Dėl to neapsiribojau tik lietuvišku Kokybės sertifikatu.

Ūkininkas sugeba gauti net tris salotų derlius per sezoną. Tai didelis pasiekimas, žinant, kad šių daržovių auginimas yra gana sudėtingas mūsų klimato sąlygomis. „Orai daug lemia daržovių kokybę. Geriausias oras salotoms auginti yra 25 laipsniai šilumos, kai šilta, šviečia saulė ir kartais palyja. Tuomet ir kokybišką daržovę užauginti lengviau. Kalbant apie daržovių šviežumą, salotos turi būti laikomos vėsumoje, kitu atveju jos netrukus apvysta, pradeda juoduoti“, – aiškino savo ūkininkavimo subtilybes verslininkas.

V. Nagreckis salotas augina vadovaudamasis aukštais Nacionalinės kokybės produkto bei „Global G.A.P.“ standartais. Tai ūkininkui atvėrė kelią į „Lidl“ tinklą, kuriame taikomi griežti tiekiamos produkcijos kokybės ir sveikatos saugai būtini reikalavimai.

Ūkiai griežtai kontroliuojami

Sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ IV sertifikavimo skyriaus vadovė Inga Urbonavičienė teigė, kad norint sertifikuoti produkciją ir ženklinti ją nacionaliniu ženklu „Kokybė“ pirmiausia būtina peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius nacionalinės kokybės produktų gamybą ir įvertinti savo pajėgumus vykdyti gamybą bei užtikrinti produkcijos tiekimą rinkai.

„Reikia atsižvelgti į tai, kad bus ribojami mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo kiekiai bei laikas. Taip pat nacionalinės kokybės produktų gamyboje nenaudojami genetiškai modifikuoti organizmai, sintetiniai maisto priedai. Vartotojams jie pateikiami per trumpesnį laiką, nei įprasta kitiems tos pačios kategorijos produktams“, – tvirtino I. Urbonavičienė.

„Ekoagros“ atlieka patikras sertifikuotuose ūkiuose, tikrindami, kaip laikomasi įsipareigojimų. „Patikros sertifikuojamuose ūkiuose atliekamos kasmet, o įtarus riziką arba pirminio tikrinimo metu nebuvus galimybei iki galo patikrinti veiklos – atliekamos papildomos patikros. Taip stengiamasi užtikrinti, kad patikros būtų kuo tikslesnės“, – sakė I. Urbonavičienė.

Susirūpinta žala sveikatai

Viena pavojingiausių augalų auginimo technologijoje medžiagų yra pesticidai. Be jų sudėtinga apsaugoti derlių nuo kenkėjų, bet laikantis pažangių auginimo metodikų, jų kiekį įmanoma maksimaliai sumažinti. „Pesticidų likučiai, esantys augalinės kilmės produktuose, įeinančiuose į daugelio iš mūsų valgomų produktų sąrašą, kelia pavojų žmogaus sveikatai. Todėl Europos Sąjungos teisės aktai reikalauja nuolat kontroliuoti pesticidų likučius žmogaus maistui vartojamuose produktuose“, – sakė Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė.

Lietuvoje tiriami vaisiai, daržovės, grybai, kūdikių maistas, miltai, kruopos, ryžiai, sėklos, sultys bei kiti maisto produktai, tačiau dažniausiai viršijantys normą pesticidų likučiai aptinkami vaisiuose ir daržovėse.

„Trečiosiose šalyse gali būti naudojama kelis kartus daugiau augalų apsaugos priemonių, todėl jų išaugintoje augalinėje produkcijoje kaupiasi pesticidų likučiai, kurių nebūna lietuviškuose produktuose“, – teigė I. Stoškuvienė.

Savo produktų kokybe ir saugumu sveikatai dėmesį skiria ir prekybininkai. Prekybos tinklas „Lidl“ užsibrėžė dar labiau sumažinti pesticidų likučius produktuose, nei to reikalauja griežti ES normatyvai. „Mes kartu su savo verslo partneriais siekiame tikslo, kad vaisiai bei daržovės būtų auginami be pesticidų „Lidl“ siekiamos vertės, susijusios su pesticidais vaisiuose bei daržovėse, negali viršyti trečdalio didžiausios leistinos jų koncentracijos. Salotoms, kaip ir kitiems vaisiams bei daržovėms, turi būti užtikrinami mūsų nurodyti reikalavimai, stebimi pesticidų, nitratų ir sunkiųjų metalų kiekiai“, – tvirtino „Lidl“ Kokybės užtikrinimo departamento vadovė dr. Kristina Klemkaitė-Ramanauskė.