„Skaičiavimai rodo, kad pralaida, kurios dydis yra 3,67 × 2,61 metro, užtikrins laisvą vandens tekėjimą ir sudarys galimybę praplaukti baidarėms bei nedidelėms valtims, esant ne maksimaliam vandens lygiui. Svarbu tai, kad nauja pralaida yra ne mažesnio diametro, nei buvo anksčiau“, – tvirtinama BNS perduotame „Via Lietuvos“ komentare. 

Tuo metu P. Poderskis savo „Facebook“ paskyroje trečiadienį sakė, kad formuojama ydinga praktika nepanaudoti sprendinių, kurie darytų kuo mažesnį poveikį ekosistemoms ir upių hidromorfologijai.

„Tai, kas šiuo metu vyksta, yra akivaizdus nepaisymas ilgalaikių aplinkosauginių ir infrastruktūrinių interesų. (...) Upė sukišama į vamzdį, lyg upės kanalizavimas, kuris nebūtinai yra migracijos barjeras, bet tikrai turi lokalų poveikį. (...) Pavyzdžiui, dugnas padengtas gofruotu metalu arba smulkiųjų gyvūnų judėjimas išilgai pralaidos palei vandens kraštą yra neįmanomas“, – rašė P. Poderskis.

Jis siūlo „Via Lietuvai“ ir Susisiekimo ministerijai „rimtai įvertinti galimybes pakeisti pralaidos projektą“.

„Via Lietuva“ tvirtina matanti galimą alternatyvą – statyti gelžbetoninį tiltą, bet ji yra gerokai brangesnė ir sudėtingesnė, reikalautų esminio projekto keitimo, naujo projektavimo etapo, papildomų investicijų bei teisinių procedūrų inicijavimo.

„Šiuo metu kelyje Vilnius–Utena vykdomi intensyvūs rekonstrukcijos darbai, tad darbų sustabdymas sukeltų visuomenei ir vietiniams gyventojams daug nepatogumų neapibrėžtam laikotarpiui“, – BNS aiškino „Via Lietuva“. 

Įmonės teigimu, jei Molėtų savivaldybė ar visuomenė pritrauktų, pavyzdžiui, regioninio turizmo skatinimui skirtas lėšas, ji galėtų persvarstyti galimybes išplatinti šią pralaidą.

„Kol vyksta kelio įrengimo darbai, būtų geras laikas imtis tokių korekcijų. Esame atviri spręsti šį klausimą, jei būtų pritrauktos papildomos lėšos“, – sako „Via Lietuva“.

Ji taip pat primena, kad projektavimo metu vyko visuomenės informavimo procedūra.

„Jos metu gautas pasiūlymas pralaidą pritaikyti rekreacinei laivybai buvo svarstomas. Įvertinus finansavimo šaltinius ir valstybės bei Europos Sąjungos lėšų panaudojimo tikslinę paskirtį, pasiūlymą galėjome tenkinti tik iš dalies. Sprendimas apskųstas nebuvo“, – BNS nurodė „Via Lietuva“.

Įmonė pabrėžė, kad pernai rengiant projektą buvo įvertintas poveikis aplinkai, o planuojamos ūkinės veiklos daromas poveikis buvo suderintas su atsakingomis institucijomis.

Pasak jos, projektą peržiūrėjo ir pastabas teikė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o teigiamą išvadą priėmė Aplinkos apsaugos agentūra. Visus projektinius sprendinius vertino ir kitos suinteresuotos institucijos, tarp jų ir Molėtų rajono savivaldybė, gauti visi reikalingi leidimai.

Pasak „Via Lietuva“, ketvirtadienį vyko jos, Molėtų savivaldybės ir visuomenės atstovų susitikimas dėl pralaidos Siesarties upei.