Normos neviršijo

Dar rugpjūtį vieną oro taršos matavimo stotelių Klaipėdos uosto direkcija pastatė KLASCO teritorijoje. Visi stotelės fiksuojami duomenys yra perduodami kompanijos atstovams ir aplinkosaugininkams. Gauti rezultatai kalba patys už save.

"Kadangi stotelių duomenis KLASCO atstovai gauna online, todėl jie, vos tik pastebėję bent menkiausią oro taršos pokytį, gali operatyviai reaguoti, stabdyti krovą ar keisti jos pobūdį. Mūsų specialistų pateiktais stotelių duomenimis, užterštumo kietosios dalelėmis norma šioje teritorijoje per beveik keturis mėnesius nebuvo viršyta nė karto. Iš bendrovės KLASCO esame gavę aplinkosauginių veiksmų planą. Tikimės, kad visus užsibrėžtus tikslus bendrovė įgyvendins – esame suinteresuoti, kad uosto ūkinė veikla nedarytų neigiamos įtakos aplinkai ir miestiečiams", – tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros direktorius Artūras Drungilas.

Jo žodžius patvirtino ir Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas.

"KLASCO teritorijoje savikontrolei pastatyta stotelė viršijimų išties nefiksavo. Iš to, ką mes matome, nebuvo perkopta nė pusė paros ribinės vertės. Šiaip jau darbinėje aplinkoje nėra taikomi tokie griežti reikalavimai, kaip gyvenamojoje, todėl, galima sakyti, įmonė kietųjų dalelių koncentraciją ore kontroliuoja arčiau, nei jai yra privalu", – aiškino pašnekovas.

Didesnis teršėjas – transportas

Pasak KLASCO atstovų, įmonė sėkmingai taiko poveikio oro kokybei mažinimo priemones. Atliktų darbų bei įsigytų priemonių rezultatai atsispindi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pastatytos ties krovos zona monitoringo stotelės duomenų kreivėse.

Bendrovės vadovas KLASCO Vytautas Kaunas teigė, kad gamybos specialistai veiklą organizuoja pagal realiu laiku stebimą kietųjų dalelių ore lygį. Pastaraisiais mėnesiais jų kiekiai ore ne tik neviršijo normos, bet ir nebuvo priartėję prie leistinos viršutinės ribos, kuri yra 50 µg/m³.

Duomenys, kuriuos stebi ir valstybinės institucijos, rodo, kad rugpjūčio–lapkričio mėnesiais kietųjų dalelių kiekiai dažniausiai siekdavo 10–20 proc. normos. Ir tai patvirtina, kad uostas nėra didžiausias gyvenamosios aplinkos teršėjas.

Vitės kvartalo gyventojų nerimas dėl gyvenamosiose patalpose rasto didesnių nei norma kadmio dalelių kiekio taip pat negali būti siejamas su uosto veikla, kadangi KLASCO, pagal iš klientų gaunamus saugos duomenų lapus, kuriuose yra nurodoma krovinių cheminė sudėtis, nekrauna krovinių, kuriuose būtų kadmio (Cd). Tai gyventojams yra paaiškinę, kaip skelbta viešai, ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai.

Pastariesiems atlikus dulkių dalelių koncentracijos įvairiose vietose matavimus, nustatyta, kad ant namų palangių aptiktos kadmio nuosėdos priskirtinos transporto taršai, buitinei chemijai ir panašiems teršėjams. Tyrimai gyvenamosiose patalpose bus vykdomi ir toliau.

"Gyventojai prašo jų namuose atlikti oro cheminės taršos tyrimus. Tačiau dabar tai padaryti būtų sudėtinga dėl lietingo oro, mat šiuo metu pagrindinė problema yra dulkės. Esant krituliams, jos nusėda, todėl laukiame tinkamų sąlygų. Apskritai tų taršos šaltinių gali būti labai daug, tačiau gyventojai kažkodėl linkę manyti, kad didžiausias kaltininkas yra susijęs su krovos darbais. Kad matavimai būtų tikslūs ir neiškreiptų rezultatų, jie turi būti atliekami laiku. Organizuosime oro mėginių paėmimą, kai KLASCO vykdys krovą ir nebus kritulių. Darome, ką galime", – komentavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Karalienė.

KLASCO – dvyliktoje vietoje

Anot aplinkosaugininkų, neteisinga būtų manyti, kad taršą mieste sukelia tik uosto krovos kompanijos. Kietųjų dalelių šaltinių yra be galo daug, pradedant transportu ir baigiant kietojo kuro deginimu privačiuose namų ūkiuose.

A.Šepšto žodžiais, rugpjūtį iš gyventojų butų buvo paimti dulkių mėginiai. Ištyrus jų cheminę sudėtį laboratorijoje, paaiškėjo, kad dulkėse vyrauja silicio dioksidai, tai yra ne iš krovos įmonių, o nuo nevalomų kelių į namus patenkančios dulkės.

"Tie ūkio subjektai, kurie turi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ir yra atsakingi už aplinkos oro kokybės valdymą, privalo atlikti išmetamų teršalų matavimus bei pateikti ataskaitas. Pagal tų įmonių, kurios vykdo stebėjimą, suvestines, kietųjų dalelių požiūriu KLASCO yra dvyliktoje vietoje ir sudaro tik 2 proc. visų ūkio subjektų bendro kiekio teršalų. Tai, toli gražu, ne pats didžiausias rezultatas", – atskleidė Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkas A.Šepštas.

Pernai ir šių metų vasarą aplinkosaugininkų užsakymu oro tarša KLASCO teritorijoje buvo matuojama mobilia stotele. Pagal galiojančius normatyvus viršyti nustatytą ribinę 50 µg/m³ koncentraciją leidžiama ne daugiau kaip 35 paras. Kalbant apie metinį vidurkį, kietųjų dalelių iki 10 mikronų diametro koncentracija aplinkos ore buvo 33 µg/m³, kai leidžiama pasiekti 40 µg/m³. Todėl drąsiai galima teigti, kad Klaipėdos uoste tarša yra valdoma.

"Kur kas daugiau problemų turime su Šilutės plentu ir padidėjusiu transporto srautu jame. Šiais metais būtent Šilutės plente esanti matavimo stotelė fiksavo kietųjų dalelių viršijimus per 50 kartų. Nenuostabu, nes mieste intensyviai vyko gatvių remontai, pagrindinis mašinų srautas buvo Baltijos prospekte", – atkreipė dėmesį A.Šepštas.

Į švaresnį orą investuos milijonus

Tam, kad KALSCO vykdomų darbų poveikis aplinkai dar sumažėtų, per trejus metus įmonė žada investuoti iki 2 mln. eurų.

"KLASCO teritoriją ir kelius laistome ir valome, krovos operacijų vietose krovinius drėkiname vandens patrankomis ir mobilia laistymo įranga. Šį mėnesį įsigijome dar vieną mobilią autocisterną. Naftos kokso rietuvės dengiamos ekologišku tirpalu. Kraunat taikome technologines schemas, mažinančias krovos operacijų skaičių. Valant vagonus, naudojama uždanga, kad dulkės nusėstų vietoje. Nuolat mokome personalą dirbti su krovos ir dulkėtumo mažinimo įranga. Noriu patikinti klaipėdiečius, kad ir trumpalaikės – 6 mėnesių trukmės – poveikio oro kokybei mažinimo priemonės užtikrina gerus oro parametrus, o numatytos 3 metų laikotarpio investicinės priemonės, kurios gali sudaryti iki 2 milijonų eurų, poveikį aplinkai sumažins dar labiau", – teigė V.Kaunas.

Suplanuoti ir pagrįsti investicijas bendrovė pasitelkė mokslininkus. Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Vandens transporto ir oro taršos laboratorija nuo šių metų spalio pradžios vykdo KLASCO oro užterštumo, teršalų pernešimo ir šaltinių nustatymo tyrimus.

"Analizuojamos kietųjų dalelių koncentracijos, vėjo parametrai bei atliekami kietųjų dalelių laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti taršos priežastis ir šaltinius įmonės teritorijoje ir jos gretimybėse. Tikimasi, kad tyrimų rezultatai leis geriau suprasti vykstančius procesus bei efektyviai taikyti taršos prevencijos priemones", – pažymėjo darbo vadovas dr. Paulius Rapalis.