Joje Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.

„Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo pagrįstumas kelia daug abejonių, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas bus skundžiamas kasacine tvarka“, – rašoma bendrovės pranešime.

Jame teigiama, kad Apeliacinio teismo išaiškinimus „galima vertinti kaip Europos Sąjungos ir Lietuvos teisėje draudžiamą kainų reguliaciją srityje, kurioje kainos nėra reguliuojamos“.

Anot „Profarma“, iki šiol nėra buvę atvejų nė vienoje kitoje ES šalyje, kad viešojo pirkimo sutarties kaina teisme būtų peržiūrėta ir valstybė gautų „nuolaidą“ post factum – po prekių pristatymo ir sunaudojimo.

Manome, kad yra pagrindas ne tik kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, bet ir inicijuoti atskirą procedūrą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

Pasak bendrovės, iki šiol visa atsakomybė už viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus būdavo priskiriama procedūras vykdantiems perkantiesiems subjektams, bet ne verslui.

„Lietuvoje formuojamas naujas ir, mūsų nuomone, pavojingas perkančiųjų subjektų ir tiekėjų teisių bei pareigų balansą iš esmės keičiantis precedentas. Manome, kad yra pagrindas ne tik kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, bet ir inicijuoti atskirą procedūrą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme“, – teigia „Profarma“.

Apeliacinis teismas sprendimą dėl daugiau nei 4 mln. grąžinimo valstybei priėmė išnagrinėjęs prokurorų skundą dėl pavasarį paskelbto Vilniaus apygardos teismo sprendimo.

Žemesnės instancijos teismo sprendimu prokuroro ieškinys dėl įsigytų greitųjų COVID-19 testų buvo atmestas, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį tenkino prokuroro prašymus dėl aktualių sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

Antrosios instancijos teismas nuo sudarymo momento pripažino niekinėmis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) ir bendrovės „Profarma“ viešojo pirkimo-pardavimo sutartį bei susijusią „Profarma“ ir bendrovės „Bona diagnosis“ sudarytą sutartį.

Teismas nusprendė taikyti restituciją ir iš abiejų bendrovių valstybės naudai priteisė 4 mln. 142 tūkst. 600 eurų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos ir iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pernai sausį Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia NVSPL sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl daugiau kaip pusės milijono greitųjų testų „COVID-19 EXPRESS“ įsigijimo už bendrą daugiau nei 6 mln. eurų sumą ir valstybės naudai priteisti 4 mln. 142 tūkst. 600 eurus.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorų vertinimu, minima pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta neieškant kito tiekėjo, neįvertinus kitų pasiūlymų, sutikus su bendrovės pasiūlyta kaina ir dėl to sumokėjus ženkliai daugiau nei rinkos įkainiais. Pasak prokurorų, tokiu būdu buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas skaidrumo principas ir neracionaliai panaudotos valstybės biudžeto lėšos.