„Įvertinsime, kuriuo keliu reikėtų eiti. (...) Reikia suprasti, kad į ministeriją atėjo nauja vadovybe, kuri turi įvertinti (planuojamus pokyčius pašte - BNS), tam reikia skirti laiko“, - pirmadienį po susitikimo su konservatorių frakcijos atstovais Seime žurnalistams sakė R.Masiulis, kuris teigė dar negalintis pasakyti, kiek kainuos reforma.

Pasak jo, ministerija dėl resursų trūkumo kol kas nėra išsamiai išnagrinėjusi žadamos reformos: „Man pačiam dar nėra pristatyta, domėjosi tik viceministras“.

„Įvertinus tai, kokios kitos reformos yra mūsų ministerijoje - geležinkelių, kelių reformos, žymiai stambesnių įmonių, kur reikia tvarkyti, stabdyti korupciją, valdyti situaciją, kai kur ir nacionalinį saugumą užtikrinti tai šita reforma nėra pirmoji, kurią same numatę daryti“, - sakė R.Masiulis.

Ministras akcentavo, kad ankstesnės valdžios suplanuota pertvarka jau prasidėjusi - pradėti keli bandomieji projektai, kurie R.Masiulio teigimu, nebus stabdomi. 

„Tie pilotiniai projektai yra tik keliose savivaldybėse, pamatysime rezultatus, tai analizei pasitarnaus“, - teigė R.Masiulis. Anot jo, dar per anksti pasakyti, ar reikalingi pašto skyriai kaimuose.

Tuo tarpu ,,Lietuvos pašto" vadovė Lina Minderienė tikino, kad dar nenuspręsta, kokiuose rajonuose bus bandoma pradėti dirbti pagal tą tvarką, kokią buvo sugalvojęs paštas.

„Nuspręsime galbūt po mėnesio ar viename ar keliuose (rajonuose - BNS)“, - teigė L.Minderienė.

,,Lietuvos paštas" buvo numatęs pertvarkyti iš viso 350 stacionarių ir 27 kilnojamus paštus. Skaičiuota, kad investicijos į pertvarką sieks daugiau nei 1 mln. eurų, o per kelerius metus bus sutaupyta 6,5 mln. eurų sąnaudų.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 674 pašto skyriai, iš kurių 465 - kaimo vietovėse.

Ministras: pertvarka nėra prioritetinė

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis mano, jog ministerijos valdomo ,,Lietuvos pašto" skyrių pertvarka, uždarant apie 350 skyrių kaimuose, nėra prioritetinė, todėl nereikia skubėti jos įgyvendinti.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad šią pertvarką pradėjo buvusi Vyriausybė. Mūsų politinei komandai dar tikrai reikės daugiau laiko įsigilinti į visus jos aspektus. Kita vertus, tai tikrai nėra pirmo svarbumo ar prioritetinė reforma“, - savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienį rašo R.Masiulis.

,,Lietuvos paštas" buvo numatęs pertvarkyti iš viso 350 stacionarių ir 27 kilnojamus pašto skyrius. Skaičiuota, kad investicijos į pertvarką sieks daugiau nei 1 mln. eurų, o per kelerius metus bus sutaupyta 6,5 mln. eurų sąnaudų.

Tačiau tokia reforma vasario pradžioje suabejojo daugumą Seime turinti „valstiečių“ frakcija, o vasario 9 dieną jog dėl jos stabdymo susitarė frakcijos seniūno pavaduotojas Virginijus Sinkevičius, susisiekimo viceministras Paulius Martinkus ir pašto vadove Lina Minderienė.

,,Lietuvos paštas" teigė, kad įgyvendinus reformą, pašto paslaugos kaimuose nebūtų naikinamos - senyvo amžiaus, atokiau gyvenantys, socialinę atskirtį išgyvenantys žmonės turėtų galimybę gauti visas jiems reikalingas paslaugas namuose.

,,Lietuvos pašto" tinklo direktorė Inga Dundulienė anksčiau teigė, kad pertvarka, kuri turėjo vykti palaipsniui - nuo pavasario iki rudens, suplanuota dėl demografinių ir socialinių iššūkių - regionuose mažėja klientų, dėl to paštininkai juos aptarnaudavo 2-4 valandas per dieną.

Premjeras Saulius Skvernelis vasario pradžioje teigė, jog pokyčiai turi vykti, o paštas turi teikti 21-ojo amžiaus paslaugas.

Portalas 15min.lt skelbė, kad, paštininkai  gyventojams paprastai atneša ne tik laiškus ir korespondenciją, tačiau ir nuperka prekių, jei kaime nėra parduotuvės. Pavyzdžiui, Tiltų kaimo Trakų rajone gyventojai piktinosi, kad ne vietiniai paštininkai pasiklysta, nesugeba nuvykti nuo vieno kaimo iki kito.