Jis laimėjo bendrovės „Rail Baltica statyba“ vadovo konkursą ir šias pareigas pradės eiti nuo kito pirmadienio.

Siekiant efektyviau koordinuoti „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą plečiamos šios įmonės bei vadovo funkcijos, pirmadienį pranešė LTG.

„Unikalaus dydžio projektui palaipsniui pereinant į aktyvią statybų fazę spartiname jo įgyvendinimą ir išskirtinį dėmesį skiriame efektyviam veiksmų koordinavimui tarp skirtingų grupės bendrovių. Tai leis užtikrinti tiek tolesnį projekto įgyvendinimą, tiek ir kitus svarbius procesus, tarp kurių – susijusios infrastruktūros plėtra, pasiruošimas keleivių ir krovinių vežimui europine vėže“, – pranešime teigė LTG vadovas Egidijus Lazauskas.

A. Jackus bus atsakingas už veiksmų koordinavimą tarp skirtingų LTG grupės įmonių plėtojant infrastruktūrą, taip pat ruošiantis keleivių bei krovinių vežimui europine vėže.

Iki šiol A. Jackus buvo „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo strategijos ir verslo plėtros vadovas, taip pat laikinai vadovavo „Rail Baltica statybai“ po to, kai anksčiau šiemet iš šios įmonės vadovo pareigų pasitraukė Karolis Sankovskis.

2014 metais įkurta antrinė LTG įmonė „Rail Baltica statyba“ yra bendros įmonės „RB Rail“, atsakingos už „Rail Baltica“ statybas visose Baltijos šalyse, steigėja ir akcininkė. „LTG Infra“ yra atsakinga už „Rail Baltica“ statybą Lietuvoje.

Anksčiau skelbta, kad „Rail Baltica“ Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą turėtų sujungti nuo nuo 2026 metų, tačiau K. Sankovskis yra sakęs, kad darbai užsitęs.

Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 kilometrų, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Juo keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai traukiniai – iki 120 kilometrų per valandą greičiu.