Šis pirkimo būdas nesukelia pareigos įsitikinti, kad programų kaina adekvati, todėl, anot kontrolierių, reikia stiprinti visuomeninio transliuotojo viešųjų pirkimų priežiūrą.

Kaip rašoma audito ataskaitoje, praėjusiais metais 516 iš 578 – arba 89 proc. – programų sukūrimo ir gaminimo pirkimų LRT vykdė neskelbiamų apklausų būdu, kreipiantis į konkretų tiekėją.

„Neskelbiamų apklausų atvejais nėra reikalavimo įsitikinti, kad planuojamos lėšos yra adekvačios pirkimo objekto vertei rinkoje, dėl ko neužtikrinamas priimtų sprendimų atsekamumas“, – pažymėjo Valstybės kontrolė.

Jos duomenimis, šių pirkimų vertė siekė 12,74 mln. eurų arba 53 proc. visų pirkimų sumos.

Kontrolieriai taip pat nustatė, kad Vyriausybės patvirtinto LRT programų pirkimo aprašo laikymosi priežiūra ir metodinė pagalba nepavesta jokiai institucijai, todėl LRT neturi, į ką kreiptis konsultacijų, nevykdoma išorinė programų, jų pirkimų priežiūra.

Valstybės kontrolė skelbia nustačiusi 18 neatitikimų teisės aktų reikalavimams, kai kvalifikacijos reikalavimai viešuosiuose programų pirkimuose dirbtinai ribojo konkurenciją.

Tarp neatitikimų – pasirenkamas pirkimo būdas kreipiantis į konkrečius tiekėjus, nustatytas pirkimo sąlygų neatitinkantis laimėtojas, nepagrįstai po ekspertų vertinimo atmesti pasiūlymai, nekonkretus ekonominio naudingumo vertinimas, pirkimų ataskaitose atskleidžiama ne visa reikalinga informacija.

Pasak kontrolierių, tai rodo poreikį stiprinti pirkimų kontrolę, rizikos bei programų pirkimų skaidrumo ir efektyvumo vertinimą.

„Neregistruojami mokymų dalyviai, pirkimuose dalyvaujantys asmenys Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nebuvo deklaravę privačių interesų, pirkimų procedūras atliko specialistai, kurių pareiginiuose nuostatuose nenumatyta vykdyti, inicijuoti, organizuoti pirkimus, (...) išmanyti pirkimų teisės aktus“, – akcentavo Valstybės kontrolė.

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė sako, kad konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija reikalauja aukščiausio efektyvumo ir skaidrumo valdant valstybės biudžeto lėšas.

„Auditas atskleidė sritis, kuriose LRT veikla turi būti pagerinta – nuo socialinių garantijų iki pirkimų praktikos. Tikime, kad audito rezultatai bus panaudoti kaip pozityvus postūmis būtinoms permainoms įgyvendinti ir sustiprinti LRT, atliepiant visuomenės interesą – gauti patikimą ir nepriklausomą informaciją“, – cituojama I. Segalovičienė.

Trūksta apibrėžtumo dėl pareigybių ir autorinių sutarčių

Anot Valstybės kontrolės, trūksta apibrėžtumo, kada LRT steigia pareigybę, o kada sudaro autorinę ar paslaugų sutartį.

2021–2024-aisiais kasmet buvo pasirašoma nuo 1 tūkst. 27 iki 1 tūkst. 638 autorinių sutarčių, kurių 11,8–17,3 proc. sudaroma su etatiniais darbuotojais, ir 126–329 paslaugų sutarčių su fiziniais asmenimis, kurių 1 proc. sudaroma su etatiniais darbuotojais.

Valstybės kontrolė nustatė, kad penkiuose iš 44 vertintų atvejų autorinėmis sutartimis pavesti darbai numatyti darbuotojų pareigybių aprašymuose, o ilgalaikės autorinės (30 iš 44 atvejų) arba paslaugų (24 iš 26 atvejų) sutartys pasirašomos su tais pačiais fiziniais asmenimis.

„Siekiant užtikrinti darbuotojų socialines garantijas, reikėtų įsivertinti, koks yra realus pareigybių poreikis“, – pažymėjo kontrolieriai.

Pasak I. Segalovičienės, tokia sutarčių praktika palankesnė darbdaviui nei darbuotojui, nes įstaiga sutaupo žmogui prarandant galimybę turėti visas socialines garantijas, kaip kasmetinės atostogos ar nedarbo draudimas.

„Galiausiai – neužtikrinamas stabilumas. LRT turėtų tam skirti didelį dėmesį. Siekiant užtikrinti, kad autorinės ir paslaugų sutartys nebūtų sudaromos, kai savo esme tai yra darbo santykiai, įsivertinti augantį šių sutarčių skaičių bei pagal tai nustatyti realų darbuotojų poreikį ir pakeisti esamą praktiką. Efektyvumas negali būti pasiektas socialinio teisingumo sąskaita“, – sako valstybės kontrolierė.

Valstybės kontrolė ragina LRT darbuotojų ir Tarybos narių darbo apmokėjimo principus nustatyti įstatymu, išsaugant nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą.

Be to, visuomeninis transliuotojas skatinamas didinti programų prieinamumą neįgaliesiems. Pasak kontrolierių, programų su lietuviškais subtitrais trukmė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. mėnesio transliavimo laiko, kai LRT pernai sudarė 13,70 procento.

Auditas, be kita ko, parodė, kad LRT kuriamas turinys 2021–2024 metais vidutiniškai sudarė apie 40 proc. viso turinio. 26 proc. sudarė kartu su prodiusavimo kompanijomis ir nepriklausomais kūrėjais sukurtos laidos ir 34 proc. – užsienio produkcija.

Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad LRT taryba audituojamu laikotarpiu neįvykdė reikalavimo atlikti metinį veiklos įsivertinimą, kuris turi būti rengiamas ne rečiau kaip kas ketverius metus.

„Todėl nebuvo galimybės identifikuoti silpnąsias ir stipriąsias Tarybos veiklos sritis“, – pažymėjo kontrolieriai.

Jie ragina ir didinti nepriklausomų narių dalyvavimą LRT tarybos komitetuose, taip stiprinant sprendimų kokybę. Šiuo metu dviejuose iš trijų Tarybos komitetų nepriklausomi nariai sudaro 40 proc. komitetų sudėties.

Siūlymai Vyriausybei, ministerijai, transliuotojui

Valstybės kontrolė siūlo Ministrų kabinetui patikslinti jo priimtą aprašą dėl pirkimo būdo pasirinkimo, neskelbiamomis apklausomis perkamų objektų vertės įvertinimo, galimybės programas pirkti kreipiantis į konkretų tiekėją.

Taip pat siūloma nustatyti, kas tvirtina LRT strateginį veiklos planą, sudaryti sutartį dėl patikėjimo teise valdomo turto, įtvirtinti, kas turi vykdyti pirkimų aprašo nuostatų priežiūrą ir teikti visuomeniniam transliuotojui metodinę pagalbą.

Kultūros ministerijai siūloma įstatyme įtvirtinti pagrindinius darbuotojų ir LRT tarybos narių, tarp jų – nepriklausomų, atlyginimo nustatymo principus.

LRT administracijai Valstybės kontrolė, be kita ko, siūlo įsivertinti autorinių bei kitų sutarčių objektus, išanalizuoti darbo santykių požymius ir etatų poreikį, numatyti darbuotojų atrankos dokumentavimą.

Pasak audito, 2021–2024 metais pagal išimtį, leidžiančią nerengti darbuotojo atrankos, buvo priimta 113 arba 38 proc. nuolatinių LRT darbuotojų.

Siūloma ir nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų neatlygintinai skleidžiama daugiau informacijos socialine tema, įvesti turinio pritaikymo neįgaliesiems grafiką, susietą su įstatymo tikslais.

Audito duomenimis, nuo 2023-iųjų neatlygintinai skleidžiami pranešimai televizijoje ir radijuje sudarė iki 50 proc. laiko. Už užmokestį ar mainais skleidžiama informacija televizijoje sudarė 55–59 proc., radijuje – 60–61 proc. eterio laiko.

Tuo metu LRT taryba raginama patikslinti narių santykį komitetuose, kad nepriklausomų būtų daugiau, pasitvirtinti kompetencijų sąrašą su kvalifikacijos tobulinimu, Pirkimų ir investicijų politikos komitetui numatyti periodiško pirkimų vertinimo kriterijus.

Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad LRT finansiniai ištekliai planuoti tinkamai, išlaidų didėjimo priežastys buvo pagrįstos.

2021-aisiais gautos pajamos sąnaudas viršijo 1,3 mln., 2022 metais – 1,7 mln., 2023 ir 2024 metais – 1,4 mln. eurų. Audito duomenimis, dalis LRT komercinės ūkinės veiklos pajamų nepanaudojamos, todėl jų likutis išaugo nuo 2,5 mln. iki 4,8 mln. eurų.

Kaip rašė BNS, visuomeninio transliuotojo auditą Valstybės kontrolei atlikti šių metų balandį pavedė Seimas. Įprastai Valstybės kontrolė pati nusprendžia, kokius auditus atlikti, tačiau jos darbotvarkė gali būti papildoma ir parlamentarų nutarimu.

Šie valstybinius kontrolierius įpareigojo vertinti, kaip LRT veikloje 2021–2024 metais buvo laikomasi skaidrumo, efektyvumo, rezultatyvumo, atskaitomybės, nešališkumo, politinio neutralumo ir kitų principų.

Tačiau dalis žiniasklaidos bendruomenės nerimavo, kad toks politikų inicijuojamas auditas, kaip ir prezidentą Gitaną Nausėdą 2019-ųjų kampanijoje konsultavusio politologo Mindaugo Jurkyno skyrimas LRT tarybos pirmininku, gali politizuoti transliuotoją.

BNS skelbė, kad šiemet visuomeninio transliuotojo biudžetas sudarys 79,6 mln. eurų, 2026 metais turėtų siekti beveik 88,2 mln., 2027 metais – beveik 98,1 mln. eurų.