„Mums teks įdarbinti tikrai ne vieną specialistą šioms rekomendacijoms įgyvendinti ir tai nebus turinio kūrėjai. Tai mane asmeniškai šiek tiek liūdina“, – neeiliniame Seimo audito komiteto posėdyje pirmadienį kalbėjo visuomeninio transliuotojo vadovė.

Žurnalistams po posėdžio ji komentavo, kad reikės „bent keleto“ papildomų darbuotojų.

„Tai nėra kūrybiniai darbuotojai, bet tai yra žmonės, kurie bus susiję su administravimu, su viešaisiais pirkimais, galbūt su darbuotojų atrankomis, tokio pobūdžio specialistai“, – kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Nepaisant to, kad išvados yra naudingos ir mes turime įgyvendinti rekomendacijas, vis tiktai negalima nuneigti, kad tai veda didesnės biurokratizacijos link“, – pridūrė ji.

Tuo metu valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė teigė nematanti biurokratizacijos grėsmės.

„Nematau tame problemos, nes niekada geras valdymas neduoda biurokratizmo. Jeigu tu vienoje vietoje efektyvini, kitoje gali imtis kitų pokyčių, tai jokių įrodymų tam, kad auga kažkoks biurokratizmas, nėra“, – sakė kontrolierė.

LRT vadovė akcentavo, kad Valstybės kontrolės atliktas auditas iš esmės parodė transliuotoją veikiant skaidriai ir efektyviai. Audito metu darbuotojai atsakė į beveik 1,3 tūkst. kontrolierių klausimų ir tai, kaip pažymėjo direktorė, buvo įtemptas laikas.

Mums teks įdarbinti tikrai ne vieną specialistą šioms rekomendacijoms įgyvendinti ir tai nebus turinio kūrėjai. Tai mane asmeniškai šiek tiek liūdina.

„Nebūtų „Černobylio“, Eurolygos, filmų“

BNS rašė, kad LRT veiklą 2021–2024 metais įvertinusi Valstybės kontrolė nustatė, jog pernai 89 proc. programų sukūrimo ir gaminimo pirkimų LRT vykdė neskelbiamų apklausų būdu, kreipiantis į konkretų tiekėją.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė, kad šitaip vykdydama pirkimus LRT nepažeidė įstatymų, o neskelbiamos apklausos leidžia įsigyti populiarų turinį ir transliacijas.

„Reikia suprasti, kad „Černobylio“ serialo, Eurolygos rungtynių ir filmų mes negalime įsigyti tokiu pačiu būdu kaip pieštukų. Ir atkreipiant dėmesį į tas neskelbiamas apklausas, reikėtų akcentuoti, kad LRT jokių teisės aktų nepažeidė“, – kalbėjo LRT vadovė.

Ji nurodė, kad pagal Vyriausybės patvirtintą LRT programų pirkimo aprašą transliuotojas turinį gali įsigyti programų pirkimo, neskelbiamų ir skelbiamų apklausų būdais.

„Absoliučiai visos sezoninės TV laidos yra perkamos atvirų ir viešų konkursų būdu, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. – Turėsime ir kitokių, labiau procedūrinių pokyčių pirkimuose, stiprinančių vidaus kontrolę.“

„Reikėtų suprasti, kad šis nutarimas pats savo esme yra būdas liberalesniu būdu įsigyti turinį tokioms organizacijoms kaip LRT, ir iš tiesų LRT, ko gero, yra (...) bene vienintelė, kuri šiuo nutarimu naudojasi“, – pažymėjo LRT vadovė.

BNS rašė, kad Valstybės kontrolė siūlo Vyriausybei patikslinti šį jos priimtą aprašą dėl programų pirkimo būdo pasirinkimo, neskelbiamomis apklausomis perkamų objektų įvertinimo, galimybės programas pirkti kreipiantis į konkretų tiekėją.

I. Segalovičienės teigimu, Ministrų kabinetui pateiktos rekomendacijos iš esmės suderintos su Vyriausybės kanceliarija.

LRT tikisi dalyvauti Vyriausybei keičiant programų pirkimo aprašą.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat pakartojo pažadą mažinti įsigijimų pagal neskelbiamas apklausas, peržiūrėti autorines sutartis, nors šių išvengti esą neįmanoma.

„Pagal jas paprastai dirba sporto komentatoriai, nuomonių skilčių autoriai, teminiai apžvalgininkai, autorinių tekstų kūrėjai, bendradarbiai užsienio šalyse, radijo teatro aktoriai, muzikos laidų vedėjai ir laisvai samdomi žurnalistai“, – nurodė LRT direktorė.

Kaip skelbė BNS, audito duomenimis, 2021–2024 metais LRT kasmet pasirašydavo nuo 1 tūkst. 27 iki 1 tūkst. 638 autorinių sutarčių, kurių 11,8–17,3 proc. sudaroma su etatiniais darbuotojais.

Daugės nepriklausomų narių komitetuose

Valstybės kontrolė LRT tarybai rekomendavo didinti nepriklausomų narių dalyvavimą tarybos komitetuose, jų dalį padidinant iki 50 procentų. Šiuo metu dviejuose iš trijų tarybos komitetų nepriklausomi nariai sudaro 40 proc. komitetų sudėties.

LRT tarybos pirmininko Mindaugo Jurkyno teigimu, nepriklausomų narių skaičius didės.

„Pagal Valstybės kontrolės rekomendacijas, jų įgyvendinimo viena iš priemonių yra būtent padidinti LRT tarybos komitetų nepriklausomų išorinių narių skaičių vienu nariu ir tai bus padaryta kitais metais“, – kalbėjo M. Jurkynas.

Jis BNS patikslino, kad šiuo metu tarybos komitetuose yra po du nepriklausomus narius. Audito ir rizikos valdymo bei Pirkimų ir investicijų politikos komitetuose jų skaičių planuojama padidinti iki trijų, dėl Turinio komiteto LRT taryba sprendimo dar neturi.

„Rekomendacijos, ypač tarybos atžvilgiu, bus įgyvendintos ir jos bus įtrauktos į 2026 metų LRT tarybos veiklos planą“, – sakė M. Jurkynas, žadėjęs audito išvadas aptarti artimiausiame LRT tarybos posėdyje.

LRT taryba be kita ko raginama pasitvirtinti kompetencijų sąrašą su kvalifikacijos tobulinimu, Pirkimų ir investicijų politikos komitetui numatyti periodiško pirkimų vertinimo kriterijus.

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė akcentavo siūlymą Vyriausybei, kad ilgalaikę LRT strategiją tvirtintų ne transliuotojo administracija, o taryba.

„Šiuo metu iš esmės ilgalaikį planą tvirtina tiktai pati administracija, ir čia reikalingas toks aiškus valstybės apsisprendimas, kad tie ilgalaikiai tikslai, rodikliai, sąsaja su biudžetu, būtų tvirtinami tarybos, mūsų manymu“, – tikino I. Segalovičienė.

Kita vertus, M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, kad taip ir yra: „Strateginius tikslus pataisysiu tiktai, kad tvirtina taryba, ne pati administracija, tai čia yra svarbus dalykas.“

BNS rašė, kad visuomeninio transliuotojo auditą Valstybės kontrolei atlikti šių metų balandį pavedė Seimas.

Jis įpareigojo vertinti, kaip LRT veikloje 2021–2024 metais laikytasi skaidrumo, efektyvumo, rezultatyvumo, atskaitomybės, nešališkumo, politinio neutralumo ir kitų principų, nors įprastai Valstybės kontrolė pati nusprendžia, kokius auditus atlikti.

Dėl to dalis žiniasklaidos bendruomenės nerimavo, kad politikų inicijuojamas auditas, kaip ir prezidentą Gitaną Nausėdą 2019-ųjų kampanijoje konsultavusio politologo M. Jurkyno skyrimas LRT tarybos pirmininku, gali politizuoti transliuotoją.

Auditą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė dirbančiųjų socialinių garantijų rizikas, turinio prieinamumo ir pirkimų spragas.