„Nacionalizacija yra toks bolševikinis metodas, mes jo tikrai netaikysime, bet yra ir kitų būdų. Dabartiniu metu, kai yra taikomos sankcijos, tai šios įmonės akcininkai, kurie yra pripažinti ir sankcionuoti, negali būti susiję su Putinu. Jie gali pakeisti savo akcininkus, tai ir pabandė daryti, bet paskyrė akcininko žmoną, ji vis tiek turbūt yra artimai susijusi su Putino režimu. Mes irgi lauksime pokyčių tarp jų akcininkų“, – Eltai teigė K. Starkevičius.

Kritiškai siūlymą nacionalizuoti AB „Lifosa“ vertino ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas. Jo manymu, geriausias susidariusios situacijos sprendimo būdas būtų, jeigu galutinis naudos gavėjas, dabartinis akcijų valdytojas, perleistų akcijas tiems asmenims, juridiniams ar fiziniams, kuriems nėra taikomos sankcijos, ir atitinkamai įmonė galėtų vykdyti ūkinę veikla. Anot jo, žaliavas „Lifosa“ gali gauti alternatyviais Rusijai keliais ir rinkos yra pakankamai diversifikuotos.

„Tai, kas dabar vyksta su sankcijomis, ateinančiomis iš ES pagal reglamentus, tai aš matau tik du kelius. Geriausias – jei keičiasi akcininkų struktūra paties akcininko valia. Na ir tą tokį iš bėdos – tai įmonės paėmimas visuomenės poreikiams valstybės sprendimu. Kitu atveju įmonės veikla tiesiog sustos, negalėdama gaminti trąšų ir jų parduoti, – tikino G. Paluckas.

„Gali kelis mėnesius laikyti žmones prastovose, mokėti darbo užmokestį, dengti komunalinius mokesčius, čia sankcijų reglamentas leidžia tai daryti, bet nėra jokios verslo logikos tai tęsti ilgiau nei 3 ar 6 mėnesius, tai klausimo neišspręsi vienaip ar kitaip per pusmetį. Mano galva, įmonė tiesiog sustabdys veiklą ir darbuotojai bus atleisti“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Andrius Kupčinskas aiškina, kad prašymas nacionalizuoti įmonę yra skambus pareiškimas ir įmonės paėmimas visuomenės poreikiams nepasidaro vien jį deklaravus. Anot jo, kiekvienos nacionalizacijos procesai nėra paprasti, jie užtrunka ir kainuoja. Seimo narys tvirtina, kad ji taip pat reikštų atsiskaitymą su įmonės savininku ir įmonės išpirkimą.

Nacionalizacija yra toks bolševikinis metodas, mes jo tikrai netaikysime, bet yra ir kitų būdų.

„Kalbama apie žmonių atlyginimus, darbininkų atlyginimus, įmonės tolesnę veiklą. Dėl to, man atrodo, kad yra kur kas prasmingesnis būdas pasinaudoti nepaprastosios padėties įstatymu, kai valstybės ekonominei veiklai būtinos įmonės gali būti perimamos, nustatomas jų administravimas, veikla ir jų tolesnis veikimas. Tokių galimybių įstatymuose matau ir dar kreipėmės tuo pačiu į Vyriausybę, kad jeigu mato, jog trūksta kažkokios teisinės bazės, ateitų su pasiūlymais į Seimą. Tiesiog nesinori, kad būtų spekuliuojama „nacionalizuoti ir viskas“, – aiškino A. Kupčinskas.

Panašų požiūrį į „Lifosos“ nacionalizavimą dėstė ir Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas. Pasak jo, nacionalizavimas yra lengviausias žingsnis iš to, ką gali padaryti Vyriausybė. „Darbietis“ pabrėžia, kad pradžioje reikia kalbėti ne apie nacionalizavimą, o apie modelį, kaip nacionalizavus vieną ar kitą įmonę vyktų procesas ir kaip įmonė galėtų toliau funkcionuoti.

„Lengviausia pasakyti – nacionalizuojam ir bus gerai. Reikia žiūrėti, ar ta įmonė galės dirbti tokiu būdu. Taip, gaminti jie gali, tam tikras rinkas gali susižiūrėti, bet ar įmonė gali dirbti tokiu mastu ir būti tokia pelninga, kokia buvo iki sankcijų, ar vis dėlto mes galvosime apie jos pardavimą, tai visą šitą kelią reikia sužiūrėti. Aišku, sveikinu ir džiaugiuosi, kad problema yra aktualizuota, nes tai liečia tikrai didelę dalį žmonių. Problema aktualizuota tiek Vyriausybėje, tiek Seime, tai bet kokios iniciatyvos, kurios šiandien kyla ir kyla diskusijos, yra sveikintinos“, – sakė Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas V. Fiodorovas.

Galimi įvairūs situacijos sprendimo būdai, svarbu užtikrinti bent minimalią „Lifosos“ gamybą

Konservatorius K. Starkevičius mano, kad susidariusiai situacijai spręsti, kai dėl sąsajų su Rusija pritaikius Europos Sąjungos sankcijas „Lifosa“ savininkui Andrejui Melničenkai buvo įšaldytos šios įmonės sąskaitos, galėtų būti sukurta taryba, kuri perimtų įmonės valdymą. Svarbiausia, anot jo, kad įmonės gaunamos pajamos neatitektų sankcionuotoms šalims, nenutrūktų gamybos ciklas ir darbuotojai liktų įmonėje. Parlamentaro teigimu, tuomet įmonėje būtų atliktas auditas ir griežta priežiūra, o jos likimas spręstųsi pasibaigus sankcijų režimui.

„Ekonomikos komiteto tikslas, kad būtų užtikrinta bent minimali gamyba, nes tada iškyla ir tam tikros ekologinės problemos. Ten daug medžiagų, kurios neišnaudotos yra, jas reiktų saugoti ir panašiai. Yra ne viena tokia įmonė Europoje iš tos pačios grupės, yra ir Belgijoje, dabartiniu metu konsultuojamės, kokius sprendimus priims belgai, tada mes ieškosime optimalaus sprendimo. Pagal sankcijas, jų metodiką, svarbiausia, kad jie nepirktų tų pačių žaliavų ir žaliavų tiekimas būtų iš nesankcionuojamų šalių“, – sakė Ekonomikos komiteto pirmininkas.

Tuo tarpu „darbietis“ V. Fiodorovas akcentuoja įmonės akcininko pakeitimo procedūrą. Anot jo, svarbiausias dalykas yra ieškoti galimybių, kad bent minimaliu režimu „Lifosa“ galėtų veikti. Politikas pabrėžė, kad pritaikius tinkamus sprendimus, naudos negautų į ES sankcionuotų asmenų sąrašą įtrauktas A. Melničenka, bet Kėdainiai neturėtų tūkstančio bedarbių bei miestas ir visa Lietuva nebūtų stumiami į ekologinę problemą, nes įmonė Lietuvos Respublikos pavojingų objektų sąraše.

„Reiktų suteikti galimybę priimti tam tikrus pardavimus, kad įmonė galėtų veikti bent minimaliu režimu, mokėti atlyginimus, vėlgi, kad nebūtų galutinės naudos gavėjas Melničenka bei kad pinigai gaunami už paslaugas ir produkciją nekeliautų į tą pačią Rusiją ar Baltarusiją. Matyt, kad rizikuoti niekas nenori, kažkokių išimčių ieškoti irgi tikrai niekas nenori. Bent iš pirmo žvilgsnio žiūrint, situacija yra tokia, kad įmonė yra palikta laukti kol sankcijos, karas pasibaigs, ir kažkokių sprendimų nėra“, – tikino politikas.

Parlamentaras pridūrė, kad reikėtų lankstesnio požiūrio ir teisės aktų pritaikymo, nes situacija yra labai nepalanki ir Lietuvoje pirmą kartą po ilgo laiko tokiu mastu pritaikytos sankcijos tam tikram žmogui bei įmonei, o teisinės bazės tokių atvejų kontrolei nėra.

„Realiai ant „Lifosos“ ir panašių Lietuvoje veikiančių įmonių, kurios patenka dabar (į sankcijų sąrašą – ELTA), yra išbandoma mūsų teisinė bazė, žmonių nervai ir politikų idėjų pasimetimas tiek Vyriausybėje, tiek Seime”, – aiškino V. Fiodorovas.

TS–LKD frakcijos narys A. Kupčinskas pabrėžia, kad ši situacija yra svarbi ekonominei ir socialinei aplinkai Kėdainiuose, nes įmonėje yra per tūkstantį darbuotojų, bei visos Lietuvos ekonomikai dėl strateginės „Lifosos“ reikšmės. Anot jo, Ekonomikos komitetas mano, kad pasinaudojant nepaprastosios padėties įstatymų reikėtų spręsti, kas galėtų administruoti „Lifosą“.

„Pirmiausia reiktų užkardyti, kad tiesioginės naudos negautų akcininkas, nors jis dabar perleidęs akcijas ir lyg ne jis valdytojas, o jo žmona ar kita giminaitė. Įmonė, mūsų įsitikinimu, turėtų toliau veikti užkardant visas galimybes bet kokią tiesioginę ar netiesioginę naudą gauti būtent savininkui“, – pabrėžė konservatorius.

Vis dėlto socialdemokratas G. Paluckas išskyrė naujų teisės aktų projektų parengimo svarbą, nes įstatymų, suteikiančių galimybę perimti tokią įmonę visuomenės poreikiams, šiuo metu nėra. Anot jo, tokio atvejo, koks būtų „Lifosos“ nacionalizavimo atveju, Lietuvos istorijoje nėra buvę.

„Šiandien turime žemės paėmimą visuomenės poreikiams, nekilnojamojo turto objektų paėmimą visuomenės poreikiams, kai reikia infrastruktūros vystymui, ir turime finansų įstaigų, bankų paėmimą visuomenės poreikiams, jeigu šalies finansiniam stabilumui kyla grėsmė. Tokių įstatymų „Lifosos“ atvejui nėra, tokią galimybę sudaro tik Konstitucija ir Civilinis kodeksas. Atitinkamai „Lifosą“ paėmus visuomenės poreikiams, akcijas galima būtų laikyti specialiame fonde, kur būtų sudarytos galimybės atpirkti minėtas akcijas, jeigu sankcijos naudos gavėjui būtų panaikintos“, – aiškino Seimo narys.

ELTA primena, kad dėl sąsajų su Rusija kovo 9 d. pritaikius Europos Sąjungos sankcijas „Lifosa“ savininkui A. Melničenkai buvo įšaldytos šios įmonės sąskaitos, todėl įmonė nebegali atsiskaityti su paslaugų ir žaliavų tiekėjais, sumokėti mokesčių, atlyginimų darbuotojams ir artimiausiu metu nebegalės tęsti savo veiklos.

Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas po susitikimo su „Lifosos“ atstovais pasiūlė Vyriausybei esant poreikiui teikti Seimui ypatingos skubos tvarka svarstyti reikalingus įstatymų pakeitimus.

Taip pat, komitetas pateikė siūlymą, atsižvelgiant į „Lifosos“ galimybę paklausią ir strategiškai svarbią produkciją gaminti be įvežtinės žaliavos iš sankcionuotų valstybių – ateityje spręsti klausimą dėl bendrovės galimo akcininkų struktūros keitimo.

Komitetas siūlymais Vyriausybei neapsiribojo ir taip pat pateikė siūlymus Užsienio reikalų ministerijai.

Tarp jų yra galimybės įvertinimas sudaryti sąlygas „Lifosos“ veiklai, įvertinus bendrovės pateiktą informaciją apie jai būtinus atlikti mokėjimus ir mokėjimus, kurie nėra susiję su lėšų pervedimu sankcionuotiems asmenimis. Anot komiteto, šį laikotarpį taip pat būtų galima tikslingai išnaudoti maksimaliai sprendžiant aplinkosauginius, ekologijos klausimus.

Antrasis Ekonomikos komiteto siūlymas URM yra įvertinti Europos Sąjungos (ES) praktiką ir patirtį, sprendžiant sankcijų taikymo įmonėms klausimus ir, esant poreikiui, teikti teisės aktų pakeitimų pasiūlymus, nustatančius įmonių, kurioms taikomos sankcijos, veiklą.

Paskutinis pateiktas siūlymas yra esant poreikiui – nedelsiant inicijuoti tarpinstitucinį (Vyriausybės lygio) susitikimą AB „Lifosa“ klausimams spręsti.