Sukėlė sumaištį

Vokietijoje gyvenanti Laima su „Kauno diena“ pasidalijo lietuviškos produkcijos nuotraukomis, kuriose – sumaištį keliantys pavadinimai. Gerai žinomi lietuviški saldainiai, gira Vokietijoje pavadinta rusiškai.

„Kregždutė“ pervardyta rusiškai – „Lastochka“, „Raudonoji aguona“ –  „Krasni Mak“. „Meška šiaurėje“ Vokietijos parduotuvių lentynose – „Bely Medwed“ pavadinimu. Šiuos skanėstus gamina lietuviškas saldainių fabrikas „Vilniaus pergalė“.

Lietuvė aptiko ir mūsų šalyje pagamintos giros, kuri Vokietijoje įvardyta  „Craft kwas“. Tiesa, kas šio produkto gamintojas – neaišku, nes tik pažymėta, kad pagaminta Lietuvoje, o konkretus gamintojas ant pakuotės neįvardytas.

„Ant lietuviškų saldainių pakuočių – ženkliukas „Pagaminta Lietuvoje“, yra ir trispalvė, bet ant jų – nė vieno lietuviško pavadinimo, visi rusiški. Šiuos saldainius ir girą pastebėjau „Kaufland“ prekybos centre. Visa ši produkcija tiekiama vienintelio tiekėjo – „Dovgan“. Kai pamačiau rusiškus pavadinimus ant mūsų „Vilniaus pergalės“ produkcijos, tikrai ištiko šokas. Lietuva – laisva šalis, o ne Rusijos dalis. Tokie pavadinimai tikrai nedaro garbės Lietuvai“, – pasipiktinimo neslėpė Laima.

Žymėjimas: „Kauflande“ seniau buvo atskira lentyna rusiškoms prekėms, dabar užrašo nėra, bet lietuviški saldainiai vis tiek čia sudėti. („Kauno dienos“ skaitytojos nuotr.)

„Gerai, kad tiekėjai pačios „Pergalės“ nepervardijo „Pobeda“. Tada tikrai būtų kuo didžiuotis“, – ironizavo Vokietijoje gyvenanti lietuvė.

Moteris atkreipė dėmesį, kad saldainių pavadinimai, nors ir pervardyti rusiškai, užrašyti lotyniškomis raidėmis.

Pionierių ilgesys?

Dar vienas maisto prekių tiekėjo „Dovgan“ perliukas Vokietijoje, kurį pastebėjo Laima, – pionieriški vafliai su atvira sovietine simbolika.

Ant kakavinių vaflių tiek rusų, tiek vokiečių kalbomis užrašyta, kad tai pionierių vafliai. Sovietinių laikų dvelksmą sustiprino ant etiketės pavaizduotas jūreivį primenantis jaunuolis, pučiantis trimitą, ant kurio užkabinta raudona vėliavėlė. Būtent tokia simbolika buvo ypač paplitusi Sovietų Sąjungoje.

„Šių dienų kontekste tokios prekės netoleruotinos ir pasibaisėtinos“, – kalbėjo lietuvė.

Rytų Europos tiekėjas

Bendrovė „Dovgan“ savo interneto puslapyje prisistato kaip autentiškų produktų iš Rytų Europos, Lenkijos, Rumunijos, Adrijos jūros regiono ir Turkijos tiekėja. Produktus bendrovė esą pristato į mažmeninius Vokietijos prekybos centrus. Tai Vokietijoje registruota įmonė, tačiau internete galima rasti sąsajų ir su Rusija.

Vokietijos žiniasklaidos grupei „Deutsche Welle“ priklausančiame naujienų portale praėjusių metų pavasarį kalbintas bendrovės „Dovgan“ generalinis direktorius Andrejus Kovaliovas aiškino, esą didžioji dalis šio prekės ženklo gaminių gaminama Europoje ir tik mažiau nei 10 proc. asortimento buvo tiekiama iš Rusijos, tačiau, prasidėjus karui, rusiškų prekių esą buvo visai atsisakyta. Tuomet jis naujienų portalui aiškino, esą Vokietijoje yra daug gyventojų, atvykusių iš buvusių sovietinių šalių, dauguma jų kalba rusiškai ir renkasi tokias prekes, prie kurių buvo pripratę.

„Daugelio slavų šalių maisto kultūra yra glaudžiai susipynusi. Barščiai, kondensuotas pienas ar varškė nuo vaikystės žinomi ir rusams, ir ukrainiečiams, tad juos perka ir Vokietijoje. Tokia mūsų maisto kultūra, jos nepakeisi, nes dažnai nevalgysime lęšių sriubos ar tortilijų“, –  „Deutsche Welle“ kalbėjo A. Kovaliovas.

Beldžiasi į sąžinę

Vokietijoje gyvenanti lietuvė apeliavo ir į gamintojų sąžinę, kodėl jie leidžia taip elgtis su Lietuvoje žinomo prekės ženklo produkcija ir bendradarbiauja su rusiškais verslais. Ji atkreipė dėmesį, kad ant pakuotės niekur nėra parašyta, kad saldainiai gaminami „Vilniaus pergalėje“, yra tik užrašas, kad prekės gaminamos Lietuvoje.

„Koks skirtumas, kur „Dovgan“ įmonė registruota, svarbu, kas yra iš tiesų. Ar normalu bendradarbiauti su tokiomis įmonėmis, kai vyksta karas? Gal tikėjosi, kad niekas nepamatys, iš popieriukų nepažins? Pamatėme, pažinome...“ – savo nuomonę išsakė Laima.

„Man būtų gėda, jei mano gaminami saldainiai gulėtų vienoje lentynoje su pioneriškais vafliais arba prie kitų rusiškų prekių. Šiaip „Kaufland“ yra didelis prekybos centras, tai nėra kažkokia išskirtinai rusų etninė parduotuvė. Jie savo lentynose turi prekių iš įvairių šalių, pavyzdžiui, Turkijos. Tokios lentynos specialiai išskirtos, pažymėta, iš kurios šalies prekės.

Buvo ir rusiškų prekių lentyna, tačiau dabar nuimtas pavadinimas, kad  rusiškos, tačiau visi Lietuvos gamintojo saldainiai sudėti prie tų pačių pionieriškų vaflių. Niekur nenurodoma, kad gamintojas – „Vilniaus pergalė“, todėl tikrai lengva šias prekes tiesiog priskirti rusiškoms. Įdomu, kad „Dovgan“ rusiškais pavadinimais tiekia tik „Vilniaus pergalės“ produkciją, kitų Lietuvos gamintojų prekių su tokiais pavadinimais nesu pastebėjusi“, – į gamintojų sąžinę bandė prisibelsti lietuvė.

Šokas: „Vilniaus pergalės“ gaminami salainiai Vokietijoje supakuoti į rusiškas pakuotes, o jų tiekėjas – „Dovgan“. („Kauno dienos“ skaitytojos nuotr.)

Įprasta praktika

„Kauno diena“ paprašė „Vilniaus pergalės“ atstovų pakomentuoti, kodėl Vokietijoje jų gaminami saldainiai parduodami su rusiškais pavadinimais. Pasak jų, tai įprasta praktika, kuri esą leidžia pasiekti skirtingas auditorijas.

„Nuotraukose matomi produktai yra skirti būtent tiems prekybos tinklams Vokietijoje, kuriuose parduodamos prekės rusiškai kalbantiems ar emigravusiems iš buvusios Sovietų Sąjungos šalių pirkėjams. Rusakalbiai vokiečiai, įvairių tautybių emigrantai (rusai, žydai, ukrainiečiai ir t. t.) – tokių žmonių šioje šalyje yra daugiau nei gyventojų visoje Lietuvoje, taigi, čia matome pradavimų potencialą.

Prilyginčiau šią situaciją prekių vežimui į Didžiąją Britaniją, į lietuvių etnines parduotuves, – ten puikiai parduodame prekes lietuviškais pavadinimais, nes jas daugiausia perka ten gyvenantys lietuviai“, – komentavo „Vilniaus pergalės“ rinkodaros vadovas Justas Razmus.

„Kregždutė“ pervardyta rusiškai – „Lastochka“, „Raudonoji aguona“ – „Krasni Mak“.

Pasak jo, tai, kad pakuotės dizaine naudojama kalba, kuri yra aktualiausia tiksliniam pirkėjui, nėra nieko naujo.

„Priklausomai nuo situacijos, ant pakuotės taip pat sėkmingai naudojame, pavyzdžiui, lenkiškus tekstus veždami prekes į Lenkiją. Esame gaminę produktų, supakuotų į pakuotes mongolų kalba, skirtus Mongolijos rinkai. Kitaip tariant, kiek leidžia galimybės, pritaikome pakuotės dizainą konkretaus pirkėjo poreikiams“, – tęsė saldainių fabriko atstovas.

J. Razmus laikėsi pozicijos, kad saldumynų gamintojas nuo pasirinktos kalbos ant pakuotės nesikeičia – lieka „Vilniaus pergalė“ iš Lietuvos.

„Didžiuojamės, kad mūsų produkcija yra žinoma, perkama ir mėgstama net 39 pasaulio šalyse“, – pridūrė rinkodaros vadovas.

Ministerijoms neįdomu

Nors valdžios atstovai nuolat kalba apie Lietuvos įvaizdį užsienio rinkose, ragina vengti bendradarbiauti su rusiškais verslais, tačiau „Vilniaus pergalės“ saldainių atvejis ministerijų nesudomino, esą tai gamintojo reikalas, ar leisti ant lietuviškos produkcijos rašyti rusiškus pavadinimus.

„Lietuvos įmonės veikia ES vidaus rinkoje, kuri užtikrina laisvą prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimą. Neturime pakankamai informacijos ir negalime įvertinti, kokiu pagrindu ir kokiomis sąlygomis Vokietijos bendrovė, kurios prekės ženklas matomas ant išorinės pakuotės, apipavidalina ir parduoda lietuvišką produkciją.

Nuotraukose matomi panašūs į Lietuvos įmonės gaminamus saldainius su lietuviškais pavadinimais, todėl dėl išsamesnio komentaro siūlytume kreiptis į įmonę, kurios produkcija galimai yra supakuota į maišelius. Dėl Lietuvos verslo gairių siūlytume kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją“, – aiškios pozicijos dėl Lietuvos įvaizdžio neturėjo Užsienio reikalų ministerija.

„Šiuo atveju rekomenduotume kreiptis į gamintoją, nes kontroliuojanti institucija yra Vokietijos. Jei tai nesusiję su sankcionuojamomis prekėmis, tuomet ryšiai su Rusijos įmonėmis neuždrausti“, – „Kauno dienai“ dėstė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai.