Ar visa tai pakeitė ūkininkų skolinimosi tendencijas ir kokią kreditavimo perspektyvą bendrai šiam sektoriui mato bankininkai? Apie tai – pokalbis su „Luminor“ banko Vidurio regiono vadovu Tomu Grigaliūnu.

– Verslas vis garsiau skambina pavojaus varpais dėl sutrikusių tiekimo grandinių, išaugusių energetikos kainų, jau stoja kai kurios pramonės įmonės. Kokia, banko požiūriu, žemės ūkio situacija?

– Mūsų akimis, nepaisant iššūkių dėl pabrangusių trąšų, jų pelningumas išliko panašus, palyginti su pastaraisiais keleriais metais. Trąšų kainų šuolį kompensavo žemės ūkio produkcijos brangimas, o ir orai buvo gana palankūs augalininkystei. Nors pavasarį daug lijo, būta nerimo, kad tai turės neigiamos įtakos derlingumui, bet prasidėjus darbymečiui sausos dienos leido tvarkingai nukulti javus. Kur jie buvo išguldyti liūčių, šiuolaikinė technika irgi leido išsigelbėti nuo didelių nuostolių. Taigi nukultų javų kiekiai liko panašūs kaip kasmet.

Tomas Grigaliūnas/„Luminor“ nuotr.

Kai kurie ūkininkai optimizavo trąšų sunaudojimą – bėrė jų mažiau nei įprastai. Trumpuoju laikotarpiu tai didelės įtakos neturi, būtų blogiau, jei ūkiams tektų taip elgtis ir ateityje.

– Kaip su trąšų tiekimu, kai užsidarė jų importas iš rytinių kaimynų?

– Bendrai trąšų rinkoje nepritrūkome, teko naudoti vietos ar Vakarų šalių gamintojų, kur jos yra brangesnės, tad tai natūraliai didino gamybos sąnaudas. Tačiau, kaip minėjau, gamybos sąnaudas pavyko kompensuoti padidėjusiomis produkcijos kainomis. Nepastebime, kad būtent dėl padidėjusių išlaidų būtų labiau augusi skolinimosi apimtis apyvartinėms lėšoms. Ūkių elgesys šioje srityje nesikeitė.

Ypač mažesni ir vidutiniai ūkiai aktyviai naudojasi parama kreditams padengti. Tam esame numatę palankias skolinimosi sąlygas.

– Ar tokia pati situacija skolinantis kitoms ūkių reikmėms: žemės ūkio technikos, kitos įrangos, žemės ūkio paskirties sklypui pirkti?

– Mūsų patirtis rodo, kad ūkininkų elgesys imant kreditus yra įprastas ir niekuo nesiskiriantis nuo ankstesnių metų. Pratęsiame turimus paskolų limitus, kai kurie juos netgi mažina, ypač stambūs ūkiai. 2019–2020 m. gana aktyviai imtos paskolos žemei pirkti. Dabar jų skaičius sumažėjo. Tai paaiškintina tuo, kad anksčiau vidutinė nuosavos žemės dalis ūkiuose sudarė apie trečdalį, o kita dalis buvo nuomojama, dabar šis santykis pasikeitė – nuosavybės teise vidutiniškai valdoma daugiau kaip pusė plotų. Todėl dažniausiai klientai paskolos žemei pirkti prašo tada, kai nuomotojas jiems pasiūlo įsigyti nuomojamus plotus. Juk kitu atveju iki tol dirbta nuomojama žemė galėtų atitektų kitam ūkiui ir tektų mažinti įprastos veiklos apimtį. Turime klientų, kurie yra susiformavę didesnius nei 1 000 ha ūkius ir sako, kad daugiau plėstis nebenori, todėl ir paskolomis žemei pirkti nesidomi.

Tuo metu paskolų apimtis žemės ūkio technikai ar kitiems investiciniams ūkio projektams liko tokia pati. Ypač mažesni ir vidutiniai ūkiai aktyviai naudojasi parama kreditams padengti. Tam esame numatę palankias skolinimosi sąlygas. Finansuojame iki 80 proc. projekto išlaidų taikant iki dešimties metų paskolos grąžinimo grafikus. Jei projektas vykdomas su ES fondais, finansuojame iki 90 proc. projekto išlaidų. Perkant žemę paskolos grąžinimo grafikas gali siekti ir 25 metus.

– Vadinasi, banko požiūris į ūkininkus nepasikeitė, skolinimosi sąlygų kaip nors griežtinti artimiausiu metu neketinama?

– Šiuo metu su ūkiais dirbame įprastomis sąlygomis, mūsų požiūris nepasikeitęs, nes nematome tokių rizikų, kurios yra kituose ekonomikos sektoriuose. Paprastai bankai vertina geopolitinę riziką, tiekėjų grandines iš rizikos šalių. Šiuo požiūriu ūkininkai vertinami palankiai. Esame matę ir sunkesnių ūkiams laikų: būta labai lietingų ar sausų metų, kai po porą metų iš eilės gaunami prasti derliai. Tačiau mes skolinimosi sąlygų nekeisdavome, nes žiūrime į ilgesnę perspektyvą – ne vienų ar dvejų, o penkerių metų. Praktika rodo, kad po nesėkmingų laikotarpių ūkiai vėliau vis tiek atsigauna.

– „Luminor“ banko istorija yra nuo seno susijusi su žemės ūkiu, vienas iš jo pirmtakų ir vadinosi Žemės ūkio banku. Ar per tuos kelis dešimtmečius stipriai pasikeitė Lietuvos žemės ūkis?

– Esame paveldėję know-how šiame sektoriuje ir toliau aktyviai jame dirbame. Per kelis dešimtmečius sulaukėme daug teigiamų ir didelių pokyčių: nepalyginamai išaugęs technikos lygis, derlingumo, primilžių rodikliai. Daug ūkių tapo ne tik augintojais, bet ir didesnės vertės produktų kūrėjais – organizuoja užaugintos produkcijos perdirbimą, plečia asortimentą. Šiuolaikinis ūkininkas yra verslininkas, planuojantis pinigų srautus, investicijas, dažnai darbui su bankais ir ūkio finansams valdyti pasitelkia profesionalių finansininkų pagalbą.

Tendencija: kviečių supirkimo kainos, pasaulinėje grūdų rinkoje pasiekusios piką šių metų gegužės mėnesį, išlieka kur kas aukštesnės nei iki karo Ukrainoje.