Pažangus ekologinis ūkis

Klaipėdos rajone Dovilų seniūnijoje kartu su šeima ūkininkaujantis Vidmantas Buivydas valdo pažangų ekologinį ūkį. Užaugus sūnums, ūkininkauti ėmė ir jie. Keturiuose ūkiuose, valdomuose jo, žmonos Daivos ir sūnų Juliaus ir Aurelijaus, auginama 300–400 aubrakų veislės galvijų banda, dirbama iki 500 ha žemės.

Pagrindinė šių šeimos ūkių pagaminama produkcija – ekologiška jautiena. Anksčiau eksportuodavęs į užsienį, dabar ūkininkas ją parduoda vietoje – Klaipėdoje ir jos apylinkėse.

V. Buivydas prisimena nelengvą ūkininkavimo pradžią: „Esu penkta mūsų giminės karta, gyvenanti ir ūkininkaujanti toje pačioje vietoje. Mano tėvai ūkininkavo kolūkyje. Aš viską pradėjau nuo nulio. Reikėjo kurti ūkininko sodybą, susipirkti techniką – reikėjo kurti visą ūkį. Pinigų nebuvo – tik didelis noras ūkininkauti.“

1992 m., kai V. Buivydas pradėjo ūkininkauti, pasak jo, buvo labai sunku gauti paskolą.

„Vis dėlto man pavyko pasiskolinti iš „Luminor“ banko pirmtako. Su šiuo banku draugauju jau 30 metų. Mūsų bendravimas šiandien visiškai kitoks – atsirado abipusis pasitikėjimas, – palygino pašnekovas. – Dešimt metų bendrauju su tuo pačiu banko atstovu. Laisvesniu metu su juo susėdame prie puodelio kavos. Jis gerai supranta mane ir situaciją žemės ūkyje.

Pasidaliju planais, ir bankas stengiasi padėti. Visada sakau tiesą apie tai, kaip klostosi reikalai mano ūkyje. Juk būna ir žemės ūkio produkcijos kainų pakilimų, ir nuosmukių – bankas į tai atsižvelgia. Yra tekę ir iš naujo peržiūrėti, pakeisti kredito grąžinimo grafikus – visko buvo.“

Už banko paskolintus pinigus jis teigia statęs ir sodybos ūkinius pastatus, ir pirkęs technikos, galvijų.

„Yra du žmonės, darantys įtaką mano ūkininkavimui ,– tai šeimos gydytojas ir banko atstovas, – šypsojosi V. Buivydas. – Be pinigų nepaūkininkausi. Dabar net apyvartinėms lėšoms skolinomės. Tai labai padeda, kai neturi pinigų, bet ūkininkauti reikia. Žinau, kiek pagal savo pajėgumus galiu skolintis, ir žinau, kad skolinamus pinigus turėsiu grąžinti. Taip ir sukasi ratas: vienus kreditus jau baigiu grąžinti, kitiems projektams dar tik gaunu kreditą.“

Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas prisipažįsta dabar siekiantis sustiprinti ūkį.

„Ateinančioms kartoms noriu palikti sukurtą stiprų ūkį, iš kurio galėtų gyventi visa šeima“, – sakė jis.

Kaip bankas gali padėti ūkininkams?

„Luminor“ bankas turi didelę patirtį finansuodamas žemės ūkio veiklą. Nepaisant žemės ūkio sektoriaus cikliškumo, bankas aktyviai finansuoja šią investicijoms imlią verslo šaką. Banko mastu, paskolos ir lizingas žemės ūkio veiklai patenka tarp aktyviausiai finansuojamų sričių pagal veiklos rūšį.

Siekiame aktyviai finansuoti jūsų investicijas į žemės ūkio veiklą ir toliau užtikrinti palankius sprendimus jūsų kasdieniais finansiniais klausimais.  

„Luminor“ banko atstovų teigimu, smulkieji ir vidutiniai šalies ūkininkai 2024 m. išlaikė panašų skolinimo tempą bei paskolų portfelį. Finansuotų projektų spektras buvo labai platus – žemės ūkio sklypai, gamybinių pastatų, fermų statyba su ES parama ir be jos, įvairiausia žemės ūkio technika, apdirbimo ir sandėliavimo įrenginiai. Daugėja ir užklausų dėl kitų ūkių įsigijimų. 

Banko duomenimis, nepaisant pastaraisiais metais augusių gamybos sąnaudų, neatliepiančių lūkesčių produkcijos kainų rinkose, šoktelėjusių technikos kainų ir tam tikro neapibrėžtumo rinkose, žemės ūkio sektoriaus investicijų ir skolinimosi poreikis šiemet ir toliau auga, nejuntama ir mokėjimų pablogėjimo ženklų.

„Mūsų teikiamų paskolų apimtis žemės ūkio sektoriui šiemet išlieka tokia pat kaip praėjusiais metais, su aiškiu tikslu išlikti vienu iš aktyviausių finansuotojų sektoriuje. Ženkli dalis kreditavime – ūkių modernizavimas su ES parama. Žemės ūkyje jau matomos paraiškos ir saulės baterijoms, elektros kaupikliams pirkti, biolelektrinėms statyti“, – pasakojo „Luminor“ banko Verslo klientų skyriaus vadovas Darius Tamašauskas.

„Ūkininkai sudaro tikrai svarią ir svarbią mūsų klientų dalį, tad gerai jaučiame jų nuotaikas. Buvo tokių, kurie investicijas atidėjo, stabdė projektus. Tačiau daugelis tęsia investicijas, atsinaujina, perka reikalingą techniką. Mokėjimų situacija kol kas taip pat neprastėja ir tai labai džiugina. Net jei situacija blogėtų, turime priemonių, kaip padėti, peržiūrėti mokėjimų terminus. Suprantame, kad žemės ūkis, cikliška veikla, todėl stengiamės būti šalia, suprasti lūkesčius ir būti partneriais, kad ir kokie laikai ateitų“, – sakė D. Tamašauskas.

Iššūkiai smulkiesiems

Žvelgiant į artimą ateitį, rizikų – nemažai. Žemės ūkio produkcijos kainų svyravimai, technikos brangimas ir nuolatinės investicijos, trąšų kainų augimo ir pasiūlos grėsmės, darbo jėgos trūkumas, taip pat nuolat brangstanti žemės ūkio paskirties žemė ir jos nuoma – visa tai įtampą didins ir toliau.

Be visai ekonomikai bendro neapibrėžtumo, žemės ūkio sektorius itin priklausomas ir nuo klimato pokyčių – tiek gausių lietų, tiek ekstremalios sausros, taip pat ir nuo derliaus supirkimo kainų.

„Tie, kas jau yra investavę į infrastruktūrą, pavyzdžiui, turi įsirengę džiovyklų, ekonomiškesnę techniką, automatizuotų sprendimų, tvirčiau stovi ant kojų, jiems lengviau. Neapibrėžtumas aplinkoje tam tikra prasme net ir paskatina vis daugiau ūkių peržiūrėti savo infrastruktūrą, imtis efektyvinimo permainų, ieškoti sprendimų, ką galima padaryti apsisaugant nuo rizikų. Pavyzdžiui, trūkstant trąšų, dalis aktyviau peržiūri sėjomainos schemas, papildomai išbando neariminę žemdirbystę“, – teigiamą įtampos aspektą matė D. Tamašauskas.

Investuojantiems į ūkio efektyvumą bankas siūlo pagalbą ir finansinę partnerystę.

Finansuoti investicijas vien iš savo lėšų sudėtinga, todėl čia geriausiai gali padėti patikimas finansinis partneris, suinteresuotas ilgalaike ūkio sėkme.

Sunkesnė padėtis ir didesni iššūkiai laukia smulkiųjų ūkininkų. Jų atsparumas staigiems rinkos pokyčiams yra mažesnis, tad išlikti, kai viskas aplink brangsta, daliai smulkiųjų ūkių tampa sudėtinga. Investicijų į efektyvinimą galimybės taip pat ribotos.

„Kuo aplinka nestabilesnė, tuo daugiau pastangų reikės smulkiesiems atsilaikyti ir išlikti konkurencingais. Konsolidacija rinkoje vyksta ir ilgalaikėje perspektyvoje šis procesas tikrai nelėtės. Vis dėlto smulkesnių ūkių stiprybės gali slypėti lankstume, specializacijoje tam tikrose siaurose nišose, inovacijose, tad vietos po saule tikrai yra ir smulkiesiems“, – įsitikinęs „Luminor“ banko atstovas.

Ieškoti modernių sprendimų

Banko atstovai pastebi: dalis ūkininkų, susiduria su finansinio raštingumo trūkumu. Pasak D. Tamašausko, viena dažnų klaidų – apyvartinių lėšų investavimas perkant žemę ar techniką: „Tai atvejis, kai investuojama į ilgalaikį turtą, kurio atsipirkimas ilgesnis nei trumpalaikių paskolų ar prekinių kreditų. Neretai atėjus laikui grąžinti trumpam terminui pasiskolintus pinigus, tenka susidurti su nemokumo situacijomis, kurias išspręsti būtini kreditų pertvarkymo sprendimai.“

Svarbus aspektas kreditavime – saugiai nusimatyti kreditavimo struktūrą vykdant didesnės apimties ES projektus, kurie vykdomi ilgiau nei 1 m.

Visais atvejais priimant finansinius sprendimus dėl investicijų banko atstovai rekomenduoja pasikonsultuoti su finansų specialistu. Neabejojama: jei ūkis nori išlikti ir augti, reikia ieškoti modernių sprendimų, atsinaujinti techniką, o įsigyta nuosava žemė leidžia jaustis saugiau. Finansuoti investicijas vien iš savo lėšų sudėtinga, todėl čia geriausiai gali padėti patikimas finansinis partneris, suinteresuotas ilgalaike ūkio sėkme.

„Ūkininkams mūsų bankas teikia platų finansinių ir kreditavimo paslaugų spektrą: kreditus apyvartinėms lėšoms (taip pat ir be užstato), žemei įsigyti (ilgi grąžinimo grafikai), kreditus ar lizingą žemės ūkio technikai pirkti, taip pat bendradarbiaujame su Ilte (buvusiu Žemės ūkio paskolų garantijų fondu). Mes ne tik stengiamės parinkti geriausiai tinkantį finansavimo sprendimą, bet ir finansuodami atvirai ir aktyviai patariame, kaip tvariai elgtis su finansais, kad ūkininkai neprisidarytų bėdų ir užtikintų tvarų savo ūkių augimą“, – apie banko kaip finansų patarėjo vaidmenį užsiminė „Luminor“ banko Verslo klientų skyriaus vadovas.