Pasidomėjus pradeda aiškėti ir pokyčių mastas. Pasirodo, jau bene dvejus metus prie restoranų tinklo įkūrėjo Tado Karoso stojo jo dukra Goda Karosaitė ir sūnus Jonas Karosas. Jaunoji karta sako, kad, įgiję patirties kitose veiklose, turi tikslą grąžinti "Čili Pizzai" tą emocinę aurą, kuri restoranus gaubė prieš keliolika metų.

Pradėjo kaip iš vadovėlio

Verslo sėkmę priimta vertinti visų pirma peržvelgiant buhalterinį balansą. Pasistengsiu nevarginti jūsų skaičiais, tik truputį palyginsiu. Iki 2017 m. restoranų tinklo augimas buvo maždaug 1 proc. per metus, o prisijungus Godai ir Jonui pardavimai šoktelėjo bene 40 proc.

"Tas jausmas, kai vėl matai staliuko laukiančiųjų gretas, – nerealus. Tada suvoki, kad tavo sukurtas pokyčių paketas vis dėlto veikia, – sako Jonas Karosas, bendrovėje "Čili Pica" atsakingas už plėtrą ir rinkodarą. – O pradėjome nuo to, kad aiškinomės su klientais, kas jiems yra kokybiškas maistas."

Pasirodo, kad mums visų svarbiausia yra skonis: jeigu skanu, tai iš kokybiška. Skonį mes siejame su sotumo jausmu. O jeigu dar žinome, kad patiekalas pagamintas iš lietuviškų produktų – jaučiamės išties laimingi.

"Tad visų pirma sugriežtinome kokybės reikalavimus tiekėjams, pagrindiniai mūsų ingredientai atkeliauja iš Lietuvos ūkininkų. Padidinome patiekalų porcijas ir galiausiai, suradome resursų mažinti patiekalų kainas, kai kiti jas tik didino", – vardija J.Karosas.

Pagardino ispaniškais akcentais

Į pokalbį važiavau pasišniukštinėjusi apie kiekvieną. Todėl man vis kirbėjo mintis, kad didžiausią įtaką "Čili Pizzos" meniu turėjo Jono sesuo. Mat ji dar 2013 m. Lietuvoje atidarė sveiko maisto ir gėrimų barą "Fit Food". Vėliau šią idėją perkėlė į Ispaniją ir dabar Madride vadovauja keturiems sveiko maisto restoranams.

"Išties man labai svarbu, kad maistas būtų kuo natūralesnis, – sako Goda. – Todėl patiekalus ruošiame be pridėtinių dažiklių ar skonio stipriklių. Patys važiuojame pas ūkininkus, renkamės produkciją, kad mūsų virtuves pasiektų tik geriausi produktai."

Beje, G.Karosaitė atsakinga ir už atsinaujinusį "Čili Pizza" interjerą bei gerokai išaugusį aptarnavimo greitį. Sako, optimizavę procesus virtuvėje ir salėje taip, kad žmonės papietautų per 20–25 min., o picos lauktų ne ilgiau kaip 15 min.

"Aplinką keitėme atsižvelgdami į Europos tendencijas, mat pati gyvenu tarp Ispanijos ir Lietuvos ir domiuosi tinklinių restoranų pokyčiais įvairiose šalyse, – pasakoja G. Karosaitė. –Gyvenimo tempas išaugęs visame pasaulyje: laiko valgyti turime nedaug, todėl ši patirtis turi būti kuo sklandesnė ir malonesnė."

Darbas lyg gyvenimo būdas

Kol mes kalbamės, Goda ir Jonas sulaukia ne vieno skambučio bei kolegų klausimų. Atrodo, kad ramiai pasėdėti jaunuoliams sunkiai sekasi.

"Nors esame lyg ir restoranų tinklas, bet tikrai netipinis, – sako Jonas. – Mes patys kiekvieną dieną būname restorane. Rūpinamės taip, lyg jis būtų tas vienintelis mažas šeimos restoranėlis. Manau, kad klientai ir darbuotojai tai jaučia."

Besiklausydama Karosų šeimos atžalų stebiuosi. Kaip užauginti darbo nebijančius vaikus, kai šeimoje visko užtenka. Gal verslą perimti jie buvo rengiami jau nuo vaikystės?

"Tikrai ne, – juokiasi Jonas. – Bet būdami su tėvu tiesiog negalėjome nesimokyti. Kad ir kiek keliaudavome, tėvas vis ieškodavo, ką galima būtų parsivežti į Lietuvą, pritaikyti "Čili Pizza" restoranuose. Nuo maisto gamybos technologijų, meniu iki interjero detalių. Kažkaip natūraliai ir mes tai perėmėme."

Goda antrina broliui ir sako, kad pinigais šeimoje nebuvo mėtomasi. Tėvai suteikė išsilavinimą ir buvo aišku, kad gyvenimui užsidirbti teks patiems.

Pasiblaškė po pasaulį

Vis dėlto nė vienas iš vaikų savo ateities su restoranų verslu nesiejo. Abu baigė mokslus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Goda pasirinko komunikacijos, rinkodaros studijas su psichologijos pakraipa, o Jonas sakė pradžioje išvis galvojęs tik apie krepšininko karjerą, nors studijavo verslo vadybą.

"Mes visada turėjome laisvę rinktis, – sako Goda. – Tėvai tik akcentavo mokslo svarbą, o kokią kryptį rinktis, buvo palikta spręsti patiems. Atsimenu manęs universitete vis klausdavo, ar noriu dirbti su maistu. Tai vis sakydavau, kad ne. Tačiau susidomėjau sveika mityba, o gyvenant Ispanijoje, kur didžiulis maisto kultas, tai mane dar labiau įtraukė ir net tapo verslu."

Pokyčiai "Čili Pizza" restoranuose tik prasideda.

Joną gi likimas buvo nubloškęs net į Pietų Afriką. Ten jis žengė pirmuosius žingsnius versle, vėliau irgi bandė jėgas Ispanijoje. Sako pradėti verslą naujoje vietoje, kitoje kultūrinėje aplinkoje ir dar nemokant kalbos nemenkas iššūkis.

"Buvo sudėtinga, ypač Afrikoje. Bet tai buvo gera mokykla: teko nueiti kelią iš pačios apačios į viršų. Lietuvoje tikrai viskas daug paprasčiau", – sako J. Karosas.

Planuoja dar daugiau naujovių

Šiandien "Čili Pizza" restoranų tinklas, pasak Godos ir Jono, beveik perduotas į jų rankas. Tėvas, Tadas Karosas, dalyvauja tik tada, kai reikia priimti strateginius sprendimus. Negaili ir patarimų, tačiau suteikia laisvę veikti. Juolab kad ir finansiniai rodikliai kalba patys už save.

"Aišku, vieni mes to nebūtume pasiekę – tai viso mūsų šaunaus kolektyvo nuopelnas. Visi įdėjome daug širdies ir meilės tiek į restoranus, tiek į maisto kokybę. Todėl džiaugiamės, kad klientai tai pastebi", – sako J. Karosas.

Pasak ambicingų jaunųjų verslininkų, pokyčiai "Čili Pizza" restoranuose tik prasideda.

Be to, planuojama stiprinti restoranų tinklo pozicijas Latvijoje ir plėstis į Estiją. Taip planuojama skirti apie 2 mln. eurų.

"Prioritetas – plėstis į Estiją perkant jau veikiantį picerijų tinklą su stipria komanda, o įsigytos kompanijos lygį pakelti panaudojant "Čili Pica" sukauptą "know-how". Įsitvirtinus Estijoje, ši šalis gali tapti puikiu tramplinu plėtrai į Skandinaviją", – sako J. Karosas.

G. Karosaitė prisipažįsta galvojanti ir apie "Čili Pizza" restoranų tinklo plėtrą Ispanijoje: "Kadangi aš vis dar viena koja Madride, kur dirbu su "Fit Food", tai manau, kad galėčiau suderinti abu verslus. Juk tai susijusios veiklos – ką atrandu viename, dažnu atveju galiu pritaikyti ir kitame."