„Penktadienį atrinktas laimėtojas – lenkų avialinijos LOT. Jeigu su jomis sutartis bus sėkmingai pasirašyta iki metų galo, nuo gegužės mėnesio į Londoną turėtų skraidyti du kartus į Sičio oro uostą“, – šeštadienį BNS sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

„Tai yra tas skrydis, kurio Lietuvos verslo bendruomenė jau keletą metų prašė, kaip vieno trūkstamo skrydžio“, – pridūrė ministras.

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius BNS sakė, kad sutartis su LOT turėtų būti sudaryta penkeriems metams.

„Mums labai svarbu, kad tas skrydis būtų nuolatinis. Čia realiai investuotojų skrydis, yra didelių vardų, su kuriais deramės, kalbamės. Esame sakę, kad bus tas verslo skrydis, nes su visa pagarba toms avialinijoms, kurios skraido, bet mums labai brangiai kainuoja įmonių prezidentus laikyti lauke 6 val. ryto. Tas verslo skrydis labai reikalingas, ir aš labai džiaugiuosi, kad man su komanda pavyko viską taip greitai įgyvendinti“, – teigė V. Sinkevičius.

Anot R. Masiulio, dėl šio skrydžio pirmą kartą Europoje bus pritaikytas rėmimo mechanizmas.

„Bus numatyta maksimali suma. Pavyzdžiui, jeigu lėktuvai skraidys tušti, bus skiriama maksimali suma. Kuo labiau užsipildys lėktuvai, tuo mažiau reikės kompensuoti. Jeigu jie užsipildys, tai išvis nereikės kompensuoti“,  – sakė R. Masiulis.

Ūkio ministro duomenimis, maksimali suma per metus neviršys 3 mln. eurų.

Pasak R. Masiulio, dvejus metus truko įtikinti Europos Komisiją leisti taikyti tokį mechanizmą, nes ES į valstybės paramą skrydžiams žiūri skeptiškai.

R. Masiulis teigė, kad Komisija davė leidimą, suprasdama, jog tai nėra konkurencija su kitais oro uostais, o tiesiog Lietuvos būtinybė.

„Tai pavyko pasiekti bendromis pastangomis su Ūkio ministerija, nes ji iš savo resursų skirs lėšų, jeigu tas skrydis neužsipildys, LOT kompanijai bus skirta tam tikra suma, kuri bus sutarta sutartyje“, – BNS sakė susisiekimo ministras.

Jo teigimu, jeigu verslo skrydžiai į Londoną pasiteisins, toks pats mechanizmas bus pritaikytas ir kitiems.

„Kitas skrydis, kurio „Investuok Lietuva“ prašo, tai Miunchenas, Paryžius“, – sakė R. Masiulis.

Anot jo, verslo skrydis reiškia patogų laiką ir patogų oro uostą.

„Kai ryte išvyksti, vakare grįžti, o ne tie labai labai ankstyvi ir labai vėlyvi skrydžiai. Antra, patogus oro uostas, šalia Londono, London Sitis, o ne Lutonas, iš kurio pusantros valandos reikia važiuoti. Jis pritaikytas daugiau verslininkams“, – aiškino ministras.

Lietuvos oro uostai ne vienus metus bandė į Lietuvą pritraukti oro vežėją, kuris skraidintų į vieną pagrindinių Londono oro uostus. Kalbėta su kompanijomis „British Airways“, „EasyJet“ ir Latvijos „AirBaltic“, tačiau pokalbiai vaisių nedavė.

Europos Sąjunga draudžia valstybei remti oro uostus arba bendroves. Be papildomo Europos Komisijos leidimo naujiems skrydžiams valstybė gali skirti tik nedidelę pagalbą – 200 tūkst. eurų per trejus metus, tačiau tačiau tokiam skrydžiai tai yra per menka suma.

Dėl to šių metų pradžioje Lietuvos oro uostai pasirinko Viešosios paslaugos įsipareigojimo (angl. Public Service Obligation) procedūrą. Pagal ją, Europos Komisija gali leisti ES narei remti jai reikalingus skrydžius.

Šiuo metu į Londoną iš Vilniaus, Kauno ir Palangos skraidina tik pigių skrydžių įmonės – Vengrijos „Wizz Air“ ir Airijos „Ryanair“.