„Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“ su bendrove pasirašė tokios vertės sutartį, pranešė Susisiekimo ministerija.

„LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima sako, kad parengiamuosius darbus planuojama pradėti vasarį.

„Paslaugų teikėjui keliama užduotis – užtikrinti sklandų žemės paėmimo procesą nuo pradinio iki paskutinio etapo: pradedant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto parengimu, turto vertinimu – baigiant įgyvendinimu“, – pranešime sako D. Palaima.

Anot jo, „Tyrens Lietuva“ turės tiksliai įvertinti paimamą turtą ir numatyti teisingą atlyginimą už jį.

Visai „Rail Baltica“ vėžei reikalingai infrastruktūrai numatyta skirti 43,3 hektaro žemės, išperkant apie 250 žemės sklypų su 325 statiniais, tam preliminariai reikės apie 4,7 mln. eurų.

Vyriausybė sausį patvirtino Kauno mazgo infrastruktūros vystymo planą ir leido pradėti žemės paėmimo procedūras.

Įrengiant Kauno mazgą numatoma statyti arba rekonstruoti 120 kilometrų geležinkelio, nutiesiant elektrifikuotą 1435 mm pločio vėžę miesto stotyje, ruožuose Palemonas–Kaunas–Jiesia ir Palemonas–Kauno hidroelektrinė–Rokai–Jiesia.

Taip pat planuojama pastatyti penkis naujus viadukus ir du tiltus per Jiesios upę, atnaujinti jau esamus tiltus, įrengti geležinkelio tunelį Palemono stoties prieigose, septynis automobilių tunelius.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.