Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, Vilniaus savivaldybės negauta nekilnojamojo turto mokesčio suma, t.y. 36,2 mln. litų, susidarė dėl turto mokesčių įstatymų pakeitimų ir patikslintų mokesčių deklaracijų. Tokius įstatymų pakeitimus inicijavo Finansų ministerija 2010 metais. Dėl šių sprendimų lizingo ir kitos finansų įmonės faktiškai buvo atleistos nuo NT mokesčio mokėjimo.

Kaip informuoja Vilniaus savivaldybė, 2012 metams Finansų ministerija buvo suplanavusi miestui surinkti 110,6 mln. litų NT mokesčio, tačiau dėl įstatymo pakeitimų planas įvykdytas tik apie 67 proc., t.y. realiai surinkta tik 74,4 mln. litų.

Finansų ministerija, teikdama Seimui svarstyti NT mokesčio įstatymų pakeitimus, teigė, jog neigiamų pasekmių, priėmus tokią įstatymo redakciją, nenumatoma. Tačiau Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje teigiama, jog „siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių. Paprastai nekilnojamojo turto mokesčio mokėtoju yra šio turto savininkas, nes nuosavybės įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas“.

Pagal Seimo priimtą įstatymo pakeitimą, dabar mokestį moka tas, kuris įsigyja turtą. Taip asmenys, lizingu įsigiję gyvenamosios, sodų, garažų, ūkio ir kitą nekilnojamąjį turtą, nebemoka nekilnojamojo turto mokesčio, nors realus turto savininkas išlieka finansinės nuomos (lizingo) įmonės. Fiziniai asmenys taip pat nebemoka mokesčio net jeigu naudoja turtą ekonominėje ar individualioje veikloje, dėl ko ateityje gali susidaryti dar didesnis šio mokesčio deficitas.

Savivaldybė taip pat atkreipia dėmesį, kad, nepaisant to, jog Vilniuje daugėja šio mokesčio mokėtojų skaičius, ženkliai mažėja surenkama mokesčio suma.