„Tai esminis šių metų pasikeitimas. (...) Šio supaprastinto refinansavimo neišvengiamybė paskatino pokyčius jau 2024 m., o nuo praėjusių metų pradžios mes turime tokią gerą padėtį, kad 40 tūkst. būsto paskolų turėtojų pakeitė savo paskolos kredito maržą. Tai lemia, jog 220 mln. eurų bus sutaupyta per tų paskolų gyvavimo laikotarpį. Tiesa, tas procesas ir toliau tęsiasi“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo G. Šimkus.

Tiesa, kaip pridūrė LB vadovas, daugiau nei pusė tų paskolų buvo persitarta po formalaus naujos tvarkos įsigaliojimo šių metų vasarį.

„Rezultatai įspūdingi. Vidutiniai būsto paskolų refinansavimo ir persitarimo srautai išaugo kelis kartus. Nuo formalios supaprastinto refinansavimo schemos įsigaliojimo tvarkos, 24 tūkst. paskolų buvo persitarta ir beveik 2 tūkst. paskolų buvo refinansuota. Vidutinė per paskolos laikotarpį sutaupoma suma refinansavimo atvejais – beveik 7 tūkst. eurų, o persitarimo atvejais vidutiniškai bus sutaupoma apie 4 tūkst. eurų“, – tikino G. Šimkus.

Pasak centrinio banko valdybos pirmininko, prie pagerėjusios būsto paskolų rinkos šalyje reikšmingai prisidėjo ir tai, kad kredito įstaigos dabar privalo siūlyti tiek fiksuotas, tiek kintamas palūkanų normas, derantis dėl būsto paskolos, o dėl to reikšmingai išaugo fiksuotų palūkanų dalis susitarimuose.

„Nuo gegužės mėnesio įsigaliojo reikalavimas kredito įstaigoms pateikti tiek fiksuotos, tiek kintamos palūkanų normos siūlymą. Dabar matome, kad fiksuotų palūkanų dalis nuo praktiško jos neegzistavimo – 1 proc. – pakilo iki 7 proc. Ši tendencija turėtų tęstis“, – tikino G. Šimkus.

„Šie pakeitimai kartu lėmė, kad konkurencija būsto paskolų rinkoje suintensyvėjo ir tą patvirtina būsto paskolų kredito maržų sumažėjimas. (...) Neseniai kalbėjome, kad būsto paskolos Lietuvoje yra vienos brangiausių euro zonoje, šiuo metu mes esame maždaug per viduriuką“, – teigė LB vadovas.

ELTA primena, kad nuo šių metų vasario 1 d. įsigaliojo įstatymo pakeitimai, gyventojams leidžiantys turimas būsto paskolas refinansuoti supaprastinta tvarka.

Kredito refinansavimo išlaidas, galinčias siekti ir 1 tūkst. eurų, nuo šiol padengti turės būsto paskolą refinansuojantis naujas kredito davėjas – turės sumokėti už nekilnojamojo turto vertinimo, notaro paslaugas. Tuo metu pradinis kredito davėjas negalės imti jokių dokumentų parengimo ir kitų mokesčių, išskyrus riboto dydžio kompensaciją, kai refinansuojama būsto paskola buvo suteikta su fiksuotąja palūkanų norma.

Tad daugeliu atveju paskolos refinansavimas gyventojams būtų nemokamas.

Refinansuoti kreditą supaprastinta tvarka galima ne dažniau kaip vieną kartą per dvejus metus.

Siekiant užtikrinti, kad tvarka veiktų sklandžiai, numatyta, kad pradinis kredito davėjas reikalingą informaciją apie refinansuojamą būsto paskolą naujajam kredito davėjui privalės pateikti per 5 darbo dienas nuo jo kreipimosi dienos – taigi refinansavimo procesas negalės būti vilkinamas.