Laukia antplūdžio

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas duomenimis, praėjusio pirmadienio pavakarę Senosios Pilaitės kelyje, automobilių tunelinėje plovykloje, kontroliuojamoje konvejeriu, susidūrė net keturios transporto priemonės.

Dėl incidento „Audi“, „Nissan“, „Toyota“ ir „Volvo“ vairuotojai patyrė bendrą 3,5 tūkst. eurų nuostolį. Pirminėmis žiniomis, dėl incidento vairuotojų kaltės nenustatyta, tad pradėtas ikiteisminis tyrimas plovyklos savininkų atžvilgiu dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Tikėtina, kad, atėjus pavasariui, incidentų plovyklose pagausės. Mat po žiemos automobilių srautai čia žymiai išauga.

Pasak specialistų, druska barstomi keliai, šaltis, didesnė drėgmė ir staigūs temperatūros pokyčiai gali smarkiai paveikti transporto priemonių būklę. Cheminių medžiagų dalelės, susimaišiusios su purvu ir sniegu, kaupiasi ant automobilio dugno, ratų arkų ir kitų vietų, kurias sunku pasiekti. Tai gali sukelti koroziją. Tad, pasibaigus žiemai, vairuotojai skuba pasirūpinti automobilių švara.

„Pašalinti druską – vienas svarbiausių darbų po žiemos. Plaunant patartina pasinaudoti specialiomis automobilių plovimo paslaugomis, kai kruopščiai nuvalomas ne tik automobilio išorinis paviršius, bet ir dugnas“, – aiškino paieškos platformos motointegrator.com atstovas Mindaugas Šerėjus.

Ekspertizė: jei šepečiai sukasi iš viršaus į apačią ir juda per variklio gaubtą vertikaliai, vadinasi, įbrėžimas ar kitas pažeidimas negali būti kitos krypties. / V. Balkūno / BNS nuotr.

Sumos – įspūdingos

Lietuvoje vis labiau populiarėjant savitarnos ir kitoms naujų technologijų plovykloms vairuotojai patiria įvairiausių nesusipratimų – nuo netinkamo plovimo priemonių naudojimo iki automobilio apgadinimo dėl neatsargumo ar nežinojimo. Pastarosios priežastys lemia kėbulo pažeidimus, papildomas išlaidas remontui ar net techninius gedimus.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, 2024 m. automobilių plovyklose užfiksuota 150 draudžiamųjų įvykių. Juose nukentėjusiems automobilių savininkams atlyginta 110 tūkst. eurų nuostolių, o vidutinė išmokos suma šiuo laikotarpiu siekė 1 034 eurus.

Pasak „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovo Agniaus Gučiaus, didžioji dalis draudžiamuosius įvykius patyrusių vairuotojų kreipiasi dėl elementarių automobilio apibraižymų. Tiesa, skirtingai nei Vilniaus plovyklos atveju, dažniausiai apsieinama be kaltinimų plovimo paslaugas teikiančioms įmonėms.

„Kai transporto priemonė nuplauta ir nublizginta, žmonės staiga pastebi senų apibraižymų ir apgadinimų. Išvažiavę iš plovyklos vairuotojai šepečiu apvalo ant automobilio likusius vandens likučius ir tuomet dažniausiai pamato transporto priemonės pažeidimų, kuriuos anksčiau slėpė nešvarumai ir jie nekrito į akis“, – pasakojo pašnekovas.

Skirtumai: chemija, tinkanti salono platmasėms, gali kenkti odinėms medžiagoms ir ekranams. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Pasitelkia ekspertizę

A. Gučius atkreipė dėmesį, kad transporto priemonės įbrėžimai dėl plovyklos kaltės yra gerokai retesni, o tokie draudžiamieji įvykiai turi labai aiškių bendrų požymių.

„Atliekant panašių įvykių vertinimą tenka išanalizuoti plovyklos įrangos veikimą. Jei plaudami šepečiai sukasi iš viršaus į apačią ir juda per variklio gaubtą vertikaliai, vadinasi, įbrėžimas ar kitas pažeidimas negali būti kitos krypties, nes plovykloje tiesiog nėra priemonių jį padaryti“, – aiškino draudikas.

Jo nuomone, dažna incidentų priežastis – plovyklose pasitaikančios vairuotojų manevravimo klaidos.

„Žmonės, išvažiuodami po plovimo, neįvertina, kad kelio danga prie pat plovyklos gali būti apledėjusi ir slidi, tad laiku nesustabdo transporto priemonės. Pasitaiko, kad netinkamai atlikdami posūkį jie atsitrenkia į išorinę plovyklos įrangą, stulpelius, stabdomuosius bortelius ar užkardas“, – vardijo specialistas.

110 – tiek tūkst. eurų per metus išmokėta plovyklose žalą patyrusiems vairuotojams.

Nesilaiko instrukcijų

Plovyklos viduje, pasak A. Gučiaus, eismo įvykiai dažniausiai nutinka, kai vairuotojas nesilaiko plovyklos instrukcijų ir netinkamai įvertina situaciją.

„Pavyzdžiui, konvejerinėje plovykloje privalu užvažiuoti ant konvejerio juostos, įjungti laisvą pavarą ir atitraukti kojas nuo pedalų, o rankas – nuo vairo. Praktika rodo, kad klientams knieti netinkamu metu pasukti vairą ar spustelėti stabdžių pedalą. Atrodo, kad prie vairo sėdinčiam žmogui, kai automobilis juda konvejeriu, nors ir nevažiuoja, suveikia instinktas paspausti stabdį ir tuomet įvyksta susidūrimas su už jo judančia transporto priemone“, – dėstė draudimo bendrovės atstovas.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad dviejų transporto priemonių susidūrimai dažniausiai įvyksta išvažiuojant iš konvejerinės plovyklos. Jose konvejeris juda nepertraukiamai ir nereaguoja, ar išvažiavęs iš plovyklos automobilis sustojo, ar ne. Jei transporto priemonė, išmesta iš konvejerio juostos, stovi, svarbu kuo greičiau pajudėti pirmyn, nes uždelsus ir laiku neatlaisvinus vietos, iš galo atsiras kitas automobilis, kuris kliudys jūsiškį.

Anot A. Gučiaus, tokiose situacijose eismo nelaimės nutinka ne tik dėl vairuotojų neatidumo, bet ir dėl praktikos stokos. Beje, tokiose situacijose greičiau reaguoti turi automobilių su automatine pavarų dėže vairuotojai, nes šiose transporto priemonėse pavara neįsijungia, kai automobilis juda, todėl reikia spėti sustoti, įjungti važiavimo režimą ir judėti tolyn.

Murzius: kai automobilis yra itin purvinas, reikėtų rinktis ne automatinę, o savitarnos ar rankinę plovyklą. / A. Ufarto / BNS nuotr.

Pavojus antenoms

Važiuojant į automatinę plovyklą patariama įvertinti automobilio kėbulo ypatumus. Gamykliškai tvarkingi automobiliai plovyklose žalų dažniausiai nepatiria.

„Svarbu, kad veidrodėliai būtų tinkamai pritvirtinti, kad nebūtų atsipalaidavusios apdailos juostos. Pavyzdžiui, jei automobilio durelių apsaugos juosta laikosi netvirtai, stipri vandens srovė arba šepečiai gali nesunkiai ją nulupti“, – perspėjo A. Gučius.

Jo žodžiais, reikėtų nepamiršti ir ant bagažinės dangčio pasitaikančių nestandartinių apdailos detalių. Plovyklos šepečiai sukasi nemažu greičiu, todėl jie nesilpna jėga prisiliečia prie detalių, kurios gali nulūžti, pavyzdžiui, papildomos antenos.

Dažniausiai plovyklos darbuotojai apžiūri ir įvertina tokias rizikas, tačiau kiekvieną kartą dėmesį į tai turėtų atkreipti į patys vairuotojai.

Itin stipriai prilipęs purvo sluoksnis, valomas greitai besisukančiais šepečiais, gali padaryti žalos kėbulo dangai.

Chemijos poveikis

Savitarnos ar automatines plovyklas dažnai besirenkantiems klientams patariama atidžiai laikytis instrukcijų ir cheminėmis medžiagomis valant transporto priemonės saloną.

„Pasitaiko atvejų, kai cheminiai plovikliai paveikia automobilio plastmasines dalis. Atsargiau reikėtų su jais elgtis, kai automobilio salonas yra šviesios spalvos arba yra odos intarpų. Derėtų įvertinti, ar medžiaga, kuria valote saloną, yra tinkama valyti jame esantiems ekranams, ar ji nepadarys žalos jų stiklams“, – patarė pašnekovas.

Jo teigimu, savitarnos ar automatinėse plovyklose vanduo dėl per didelės srovės kartais patenka į ertmes, į kurias neturėtų patekti.

„Todėl reikėtų vengti didele srove purkšti vandenį tarp stiklo ir durų, po variklio gaubtu ar į žibintus. Būna, kad vanduo patenka ir į automobilio laidyną, ir į durų tarpus. Svarbu žinoti, kad stipri vandens srovė plovyklose yra skirta kėbulo detalėms nuplauti, o ne nešvarumams iš tarpų pašalinti“, – pabrėžė draudikas.

Nesitraukite: įvykus draudžiamajam įvykiui patariama neišvažiuoti iš plovyklos teritorijos ir būtinai apie jį pranešti plovyklos darbuotojams. / V. Radvilos nuotr.

Nedelskite pranešti

Pasak A. Gučiaus, žalos neretai pridaro ir neprognozuojamas vairuotojų elgesys. Yra pasitaikę atvejų, kai automatinėse plovyklose, veikiant plovimo programai, žmonės atidaro langą arba net išlipa iš automobilio.

„Tokių poelgių priežastys yra sunkiai paaiškinamos, tačiau padariniai – itin nemalonūs. Pavyzdžiui, esame užfiksavę atvejį, kai važiuojantis plovyklos mechanizmas išlaužė staigiai atidarytas transporto priemonės duris“, – pasakojo pašnekovas.

Kad plovyklose vairuotojai patirtų kuo mažiau eismo įvykių, rekomenduojama laikytis šiose vietose pateiktų instrukcijų. Renkantis plovyklą patariama atsižvelgti ne tik į jos patogumą, bet ir į transporto priemonės nešvarumų ypatumus.

„Kai automobilis yra itin purvinas, reikėtų rinktis ne automatinę, o kitos rūšies, pavyzdžiui, savitarnos plovyklą, kur automobilis plaunamas vandens srove. Nes storesnis, itin stipriai prilipęs purvo sluoksnis, valomas greitai besisukančiais šepečiais, gali padaryti žalos kėbulo dangai. Itin retai, tačiau automatinių plovyklų šepečiuose pasitaiko ir abrazyvinių smėlio dalelių, jei prieš jus buvo nuplauti keli juo padengti automobiliai. Tokiais atvejais gali būti pažeisti kėbulo dažai“, – perspėjo draudikas.

Įvykus eismo ar draudžiamajam įvykiui, A. Gučius pataria neišvažiuoti iš plovyklos teritorijos ir būtinai apie jį pranešti plovyklos darbuotojams. Pasielgus priešingai, tokia situacija, pagal Kelių eismo taisykles, gali būti įvertinta kaip pasitraukimas iš įvykio vietos.