Mechaniko patarimai

Apie variklio perkaitimą

Variklis dažniau perkaista karštomis dienomis. Tačiau ir žiemai pasibaigus galima netikėtai aptikti, kad aušinimo skysčio temperatūros rodyklė be aiškių priežasčių priartėjo prie “raudonos žymės”.

Mechanikai pataria pirmiausiai atkreipti dėmesį į termostatą, ypač kai automobilis neseniai pirktas. Gali būti, kad ankstesniajam savininkui ar gabentojui variklis jau buvo perkaitęs. Nenorėdami pirkti naujo termostato, jie ėmėsi gudrybės – išardė detalę, išėmė “vidurius” ir vėl įstatė termostatą. Taip antifrizas pradėjo cirkuliuoti iškart palei du kontūrus, buvo aušinamas tik per radiatorių einantis tūris. Važiuojant šaltu oru, aušinimo per radiatorių pakako. Tačiau tereikėjo automobiliui patekti į kamštį, ir “vandens” temperatūra ėmė staigiai kilti.

Po atšiaurios žiemos galimas ir toks “pokštas” – kai kurie vairuotojai pamiršta nuo radiatoriaus nuimti šilumos izoliaciją. Dažniausiai radiatoriai apšiltinami, kai tenka važiuoti didelius atstumus esant didesniam nei 15 laipsnių šalčiui. Neapšiltinus per didelį šaltį variklio, temperatūra bus žemesnė nei darbinė, o tai nepalankiai atsilieps jo resursui ir charakteristikoms. Sumažėja ne pagal oro sąlygas apšiltinto ar sugedusio radiatoriaus šilumos atidavimas, todėl didėja skysčio temperatūra. Sugedus termostatui, radiatoriui, ventiliatoriui, vairuotojai per karščius priversti dažnai sustoti ir “vėdinti” variklį. Pusvalandžio trukmės variklio apipūtimas oru, geriau – šaltu, arba vėju leidžia skysčio temperatūrą sumažinti iki normalios.