Skatins dotacijomis

Statistikos duomenimis, šiuo metu automobiliai su dyzeliniais varikliais sudaro per 68 proc. bendro šalies automobilių parko, o elektromobiliai ir hibridinės transporto priemonės – tik apie 2 proc.

Vertinant panašių charakteristikų naujo benzininio ar dyzelinio automobilio ir elektromobilio kainas, skirtumas nemažas – apie 40 proc. Be to, infrastruktūra, reikalinga tokiam transportui aptarnauti, Lietuvoje nėra iki galo išvystyta.

Vis dėlto per artimiausią dešimtmetį šalies keliuose turėtume matyti gerokai daugiau elektra varomų automobilių, bent jau taip užsimojo valdžia. Pagal klimato kaitos valdymo darbotvarkę, 2030 m. pusė privačių pirkėjų turėtų įsigyti elektromobilius.

Jau numatyta schema, pagal kurią įsigyjantiems elektromobilius valstybės skiriama dotacija gali siekti 5 tūkst. eurų. Vyriausybės patvirtintoje Klimato kaitos programos sąmatoje tvarioms subsidijoms numatytame 161,6 mln. eurų biudžete 57 mln. eurų skirta mažiau taršiam transportui įsigyti. Iš jų 5 mln. teks gyventojams, nusprendusiems pirkti elektromobilį.

Numatytas kompensacinės išmokos dydis vienam fiziniam asmeniui už įsigytą naudotą elektromobilį yra 2 tūkst. eurų, už naują elektromobilį – 4 tūkst. eurų. Papildoma 1 tūkst. eurų kompensacija skiriama pareiškėjui, kuris sunaikino seną transporto priemonę.

Įstatymas jau yra

Specialistų teigimu, Lietuvoje būtina mažinti kasmet vis didėjantį tiesiogiai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį transporto sektoriuje.

Tai, kad jis pastarąjį dešimtmetį tolygiai tik didėjo, rodo ir šių metų nacionalinė ŠESD išmetimų ataskaita.

"Dėl elektromobilių ir įprastinių transporto priemonių viso gyvavimo ciklo taršos palyginimo daug diskutuojama, tačiau pažymėtina, kad nacionaliniai ŠESD mažinimo tikslai yra nustatyti tiesiogiai išmetamam kiekiui. Šie siekiai paremti Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos metodika, kuri taip pat orientuota į tiesiogiai išmetamų teršalų kiekį. Todėl šiuo atžvilgiu transporto priemonės, eksploatavimo metu tiesiogiai neišmetančios ŠESD, turi pranašumą", – sakė Tomas Aukštinaitis, Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyresnysis patarėjas.

Pareigūnas patvirtino: jokio specialaus plano, kaip bus utilizuojamos elektromobilių baterijos, kol kas nėra ir jo nereikia, nes tokių atliekų tvarkymą reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas, Baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisyklės, Baterijų ir akumuliatorių tiekimo rinkai reikalavimų aprašas.

"Nacionalinės teisės aktų nuostatos, susijusios su visų baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymu, suderintos su ES teisės aktais. Valstybinis atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planas bei gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduotys atitinka europinius reikalavimus. Todėl, Aplinkos ministerijos nuomone, šiuo metu nėra poreikio rengti papildomus planus, susijusius su elektromobilių baterijų tvarkymu, panaudojimu ir utilizavimu", – teigė T.Aukštinaitis.

Nacionalinės klimato kaitos darbotvarkės projekte numatytas skatinimas naudotis elektromobiliais yra įtvirtintas Alternatyviųjų degalų įstatymu.

Sinergijos galimybė

Klaipėdoje kuriamiems ir gaminamiems elektriniams miesto autobusams "Dancer" naudojamos ličio titano oksido (ličio titanato) baterijos, kurios dėl savo nanokristalų technologijos ir didesnio anodų judėjimo ploto, kaip teigiama, pasižymi galimybėmis jas įkrauti per labai trumpą laiką – užtenka vos 10 minučių.

"Ličio titano oksido baterijos pagamintos iš kasybos būdu išgaunamo ličio ir iš perdirbamų lėktuvų gaunamo bei oksiduojamo titano. Be to, baterijoms taip pat naudojamas metalinis rėmelis, kuris dažniausiai gaminamas iš perdirbamų nebenaudojamų automobilių. Tokių baterijų gamyba jau yra žiedinės ekonomikos dalis dėl tiekimo grandinės, kuri įtraukia medžiagų gavybą iš perdirbamų daiktų, – pasakojo Automobilių gamintojų ir importuotojų asociacijai (AGIA) priklausančios, autobusus gaminančios UAB "Vėjo projektai" bendrovės generalinis direktorius Alvydas Naujėkas. – Ličio titanato baterijos pasižymi ir ilgaamžiškumu, todėl kol kas pasaulyje nėra nė vieno atvejo, kad tokio tipo baterijas reikėtų utilizuoti. Tačiau jau svarstoma, kad baterijose panaudotos medžiagos – litis ir titano oksidas – galėtų praversti gaminant naujas baterijas. O didėjant atsinaujinančių energijos šaltinių svarbai, ličio titano oksido baterijos suteikia galimybę užtikrinti sinergiją tarp saulės ir vėjo energijos, energijos kaupimo ir tinklo. Ličio titanato pagrindu pagamintos energijos kaupimo priemonės galėtų prisidėti prie elektros sistemos stabilizavimo."

Manoma, kad atsakingas baterijų naudojimas "Dancer" autobusuose leis užtikrinti šių elementų eksploataciją daugiau nei 20 metų. Perdirbus ir naudojant medžiagas pakartotinai, elektrinės transporto priemonės taps visiškai neutralios klimatui – ne tik sutaupys CO2, NOx, CO emisijas, bet ir neturės jokio poveikio aplinkai visuose gamybos etapuose.

Rūpesčiai – neišvengiami

Pastaraisiais metais elektromobilių gamintojai varžosi dėl pigesnių ir galingesnių akumuliatorių, todėl vis didesnis dėmesys skiriamas jų komponentams perdirbti, o ne utilizuoti.

Didžiausios Lietuvoje pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo bendrovės "Žalvaris" plėtros direktoriaus Pauliaus Repšio teigimu, kol kas labai realių ir tobulai veikiančių sprendimų dar nėra.

Elektromobiliams populiarėjant jau labai artimoje ateityje susidursime su iššūkiais – jų komponentų ir ličio baterijų tvarkymu.

"Elektromobiliams populiarėjant akivaizdu, kad labai artimoje ateityje susidursime su iššūkiais – jų komponentų ir ličio baterijų tvarkymu. Kol kas perdirbimo technologijos kuriamos ir tobulinamos, todėl jos šiandien gana brangios", – sakė P.Repšys.

Anot AGIA vadovės Ritos Zdanevičienės, Lietuvoje kol kas elektromobilių baterijos yra surenkamos ir išgabenamos perdirbti į užsienį. Vis dėlto Nacionalinio oro taršos mažinimo plano ir elektromobilių populiarėjimo kontekste mūsų šaliai būtina jau dabar ruoštis tvarkyti šias atliekas ir galbūt derėtų planuoti, kaip sukurti ličio jonų baterijų utilizavimo rinką.

Iškalbingos tendencijos

ES per pirmą šių metų ketvirtį smuko dyzelinių automobilių pardavimai – jie sudarė tik 23,2 proc. visų parduotų automobilių skaičiaus.

Pernai tuo pačiu laikotarpiu šis sektorius sudarė 30 proc. rinkos. Panašiai toliau menko ir benzininių automobilių paklausa – jų pardavimai sumažėjo net 16,9 proc.

Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, hibridinės transporto priemonės sudarė 18,4 proc. visų lengvųjų automobilių pardavimų ES – per metus jų rinkos dalis išaugo beveik dvigubai. Taip pat pastebima, kad per pirmus tris šių metų mėnesius padidėjo ir elektromobilių paklausa – jų pardavimai sudarė 5,7 proc. visų naujų automobilių pardavimų.

KD, BNS inf.

Technologijos: elektromobiliai – draugiški aplinkai, tačiau kai kurių jų komponentų priežiūra, pasibaigus eksploatacijai, reikalauja ypatingo dėmesio.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Paulius Repšys:

Elektromobiliams populiarėjant jau labai artimoje ateityje susidursime su iššūkiais – jų komponentų ir ličio baterijų tvarkymu.