Apie vidutinio greičio matuoklių efektyvumą LNK žurnalistas kalbėjosi su LAKD atstovu Laurynu Ivinskiu.

– Ar tie greičio matuokliai yra efektyvūs?

– Matoma, kad vidutinio greičio matuokliai tikrai yra efektyvūs. Netgi žiūrint vidutinį vairuotojų greitį, jis yra keliais kilometrais mažesnis nei leistinas. Tai tikrai ugdo vairuotojų įprotį laikytis saugaus leistino greičio. Taip pat, eismo įvykių, sužeistųjų ar žuvusiųjų tuose ruožuose, kur įrengti matuokliai, ženkliai sumažėjo. Žuvusiųjų yra sumažėję aštuonis kartus, tai tikrai didelis rezultatas, imant statistinius metus, kiek laiko matuokliai yra eksploatuojami.

– Tai kur ir kiek planuojate dar papildomai įrengti matuoklių?

– Šiemet bus įrengti keturi ruožai, o kitais metais planuojame įrengti dar 50 vidutinio greičio ruožų. Vietos yra parenkamos pagal metodikas, kuriose įvertinta eismo intensyvumas, eismo įvykių kiekis ir kita įvairi statistika, kuri aktuali išsirenkant pačias pavojingiausias vietas.

Tai tikrai įspūdingi kiekiai ir matome, kad tie matuokliai tikrai pasiteisina.

–  Jei žvelgiant plačiąja prasme, kiek nuo stebėjimo pradžios sumažėjo eismo įvykių?

– Kiek eismo įvykių sumažėjo – nepasakysiu. Mes vertiname skaudžiausių eismo įvykių kiekius – žuvusių žmonių kiekį, sužeistų kiekį. Skaičiai tikrai yra sumažėję kartais. Tai tikrai įspūdingi kiekiai ir matome, kad tie matuokliai tikrai pasiteisina.

– Ar  šiltuoju sezonu greičio viršytojų padaugėja?

– Žiemą, kai oro sąlygos yra prastos, tai vairuotojai tikrai važiuoja saugiau, lėčiau. Kai oro sąlygos  geros – pastebime, kad šiek tiek spusteli tą greičio pedalą ir truputėlį pažeidimų yra daugiau.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Nors LAKD greičio matuoklių efektyvumu neabejoja, kai kurie Seimo nariai mano kitaip. Savo nuomonę šiuo klausimu išsakė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Mogenienė.

– Sakykit, kodėl abejojate greičio matuokliais? Ar manote, kad reikia ne tik greičio matuoklių, bet viso komplekso?

– Aš manau, kad kompleksiškai reikėtų žiūrėti į tą visą saugumo keliuose sistemą. Greičio matuoklių šiaip jau Lietuvoje yra daug daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje, kiek mes jų matome. Pagal tai, kad tų prasižengėlių nemažėja, manyčiau, kad reikėtų pasižiūrėti ir kitas priežastis. Sakykime, žmogus pažeidžia greičio ribojimą – tai ar tas greitis yra nustatytas pagrįstai? Kartais tenka matyti tiesiame kelyje, dviejų juostų kelyje ženkliai sumažintą greitį. Tada važiuoji ir nelabai supranti, kodėl. Atrodo, tai tarsi spąstai padoriems vairuotojams. Tikruosius kelių erelius matau kiekvieną dieną važiuodama autostrada Kaunas–Vilnius. Jie skrenda maždaug dvigubu greičiu. Ir jiems neatsiranda jokie apynasriai, kad tokio elgesio nebūtų.

– Pernai būtent iš greičio pažeidėjų surinko daugiau nei 11 mln. eurų, o per keturis šių metų mėnesius – 5 mln. Kaip manote, ar tokios didelės sumos parodo, kad mūsų visuomenėje tas greičio viršijimas yra labai gajus?

– Aš manau, kad greitai laksto žmonės su gerais, naujais automobiliais, kuriems kartais net ir sunku lėčiau važiuoti. Jiems ta pinigų suma nėra labai didelis demotyvatorius viršyti greitį. Iš kitos pusės, gana geras motyvas yra surinkti tuos pinigus, o čia jau tikrai nemažos sumos. Reikėtų pasižiūrėti, kas yra naudos gavėjęs, kur tie milijonai nueina. Labai būtų gerai, kad tiesiogiai reguliuojantys eismą nebūtų naudos gavėjai ir tai nebūtų motyvas tas baudas surinkti, ribojančius kelio ženklus statyti.