Asta Stašaitytė-Masalskienė: “Vairavimas – didelis malonumas”

Televizijos projekto ”Šeštadienio rytas” laidos vedėja Asta Stašaitytė-Masalskienė šiandien neįsivaizduoja savo gyvenimo be automobilio. Nors dar gyvendama Klaipėdoje neįsivaizdavo gyvenimo su juo. Gal sostinės šurmulys, o gal vis dėlto mažėjantis laisvas laikas prisidėjo prie to, kad Asta ir automobilis tapo neatsiejamais draugais. Į klausimą, ar sutiktų jį iškeisti į asmeninį vairuotoją, pašnekovė patikino – nebent dėl laiko stokos: “Asmeninis vairuotojas praverstų taupant laiką, bet, kai tik būčiau laisvesnė, vis tiek vairuočiau pati. Man tai – didelis malonumas. Turime su Giedriumi netgi tokią pabėgimo tradiciją. Klausome automobilyje garsiai grojančios fortepijono muzikos ir važiuojame į užmiestį, į niekur. Darome tai ir kartu, ir po vieną. Puikiai „prasivalo“ smegenys. O koks “kaifas” lėtai važiuoti, kai skamba Malkolmo Maklareno muzika ir pliaupia lietus...”

- Asta, koks buvo pirmasis jūsų automobilis?

- Mano pirmasis automobilis buvo kažkokia „renuškė“. Beveik visai neskiriu automobilių markių, todėl tiksliai neprisimenu net savojo... Jį įsigijau, kai dar neturėjau vairuotojo pažymėjimo, manydama, kad po langais stovintis automobilis pažadins mano valią. Deja. Valia ir sąžinė saldžiai miegojo ir ta mašina buvo priverstas rūpintis mano tėvelis. Ja pramokau važiuoti tuščiomis gatvėmis, bet vairuotojo pažymėjimą įsigijau daug vėliau, persikrausčiusi gyventi į Vilnių. Tada nusipirkau „pežuką“, ir šiandien nebeįsivaizduoju, kaip aš gyvenau be automobilio...

- Ar seniai vairuojate?

- Su vairuotojo pažymėjimu greitai bus penkti metai.

- Kokia mašina važinėjate dabar?

- “Subaru Forester”.

- Kaip apibūdintumėte savo vairavimo manierą?

- „Bachūriška“, nes įžūloka, moteriška, nes priklausanti nuo nuotaikos.

- Ar domitės automobilių madomis? Gal yra mašina apie kurią jau seniai svajojate?

- Begėdiškai nesidomiu automobilių madomis ir beviltiškai nesvajoju. Visada pasižiūriu į tą mašiną, kurią Giedrius apibūdina taip: „Tau tokios reiktų“, bet po minutės nieko, išskyrus spalvą, apie tą mašiną jau nebeprisimenu. Jis dėl to truputį pyksta, nes mano, kad aš nedėmesinga jo pomėgiams. Nieko negaliu padaryti. Man yra tik gražios ir patogios mašinos arba negražios ir nepatogios. Mano „subariukas“ nėra gražus, bet labai patogus, be to visiškai nereikalauja priežiūros. O tai svarbiausia. Kai norėsiu gražaus, stilingo automobilio, įsigysiu senovinį. Dabar man automobilis - tik darbo įrankis.

- Sutinkate, kad vyrai geresni vairuotojai nei moterys?

- Sutinku.

- Gal yra nutikę kas nors neįprasto kelyje?

- Žinoma. Vieną kartą toks vyriškis žiede taip užkišo man savo mašiną, kad per jį galėjome abu tapti blynais. Mano reakcijos dėka prasilenkėme per milimetrą. Greitis buvo didelis, todėl puikiai suvokiau, kokia tragedija galėjo įvykti. Sustojau norėdama jam pamoti, kad „viskas gerai, atleidžiu“, bet jis nuvažiavo. Tada mane pagavo įsiūtis. Pasivijau, užkirtau kelią, išlipau ir aprėkiau. Kaip kokia kvailė, bet iškart palengvėjo.

- Kaip vertinate lietuvių vairavimo kultūrą?

- Labai prastai. Žmonės visai nebendrauja, prasikaltę neatsiprašo, nepraleidžia, o patys užlindinėja, pyksta, krapšto nosį ir mėto nuorūkas. Sakyčiau, kultūros nerasta. Tai tik kitų mūsų gyvenimo sričių atspindys.

- Kokios veiklos atrandate prie automobilio vairo be įtempto žiūrėjimo į kelią?

- Verčiate mane prisipažinti nusikalstamus dalykus. Prie vairo dažnai kalbu telefonu, garsiai dainuoju, kalbuosi su radijo laidų vedėjais (lyg jie mane girdėtų...), užkandžiauju, šypsausi simpatiškiems vairuotojams, o kamštyje skaitau žurnalą, dažau blakstienas ir net lakuoju nagus.

- Ar pavyksta ištrūkti iš policininkų rankų be didelių baudų?O gal jūs pavyzdinga vairuotoja?

- Nesu pavyzdinga vairuotoja. Stengiuosi gerbti ir netrukdyti kitiems, bet pati prasižengiu. Esu baudų mokėjusi. Tada, kai nesutinku su policininko nuomone. Visais kitais atvejais pripažįstu kaltę ir paprasčiausiai kultūringai atsiprašau.

- Keliais balais įvertintumėte savo, kaip vairuotojos, įgūdžius dešimties balų vertinimo sistemoje?

- Jeigu kalbame apie buitinį, kasdienį vairavimą, tai vairuoju visai padoriai. Tebūnie aštuoni.

- Esate išbandžiusi keliones autostopu?Koks jūsų požiūris į tuos, kurie keliauja pakeleivingomis mašinomis?Ar pavežate “tranzuotojus”?

- Pati „tranzavau“ vieną kartą vien tam, kad pasidėčiau pliusą gyvenime. Daugiau nenoriu, nemėgstu jaustis skolinga. Be to, nesaugu. Dėl šios priežasties ir aš niekada nepaimu „tranzuotojų“. Atsiprašau jų.