– Ar tai tiesa?

– Iš esmės taip. Kiekvienas priedas – cheminė medžiaga, cheminiai elementai, kurie šiaip nepilami, – reikalingi tam, kad automobilio variklis kuo ilgiau tarnautų, būtų prižiūrimas, reikėtų mažiau remontuoti. Cheminiai elementai kainuoja, todėl automatiškai ir degalai kainuoja daugiau.

– Jei žmogus vieną dieną užsipylė pigesnių, o kitą dieną – brangesnių degalų, žymaus pokyčio nepastebės iš karto?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Iš karto pastebėti skirtumą būtų sudėtinga, nebent tų degalų būtų kitas oktaninis skaičius, pvz., prieš tai buvo 95 oktaninio skaičiaus benzinas, dabar – 98. Automobilių varikliai pritaikyti ir gali naudoti vienokius ar kitokius degalus, variklis galėtų, prisitaikydamas prie didesnio oktaninio skaičiaus, mažiau naudoti degalų ir taip pasijustų nedidelis degalų sutaupymas.

– Kokios tai priemaišos? Iš ko jos susideda? Kaip jos padeda varikliui?

– Tai tam tikros cheminės medžiagos, kurių sudėtis yra slapta, niekas neatskleidžia komponentų. Tačiau yra teigiama gamintojų ir iš bandymų, kad priedai varikliams neleidžia užsiteršti nuodėguliais, suodžiais. Taip apsaugo nuo žalingo poveikio, nuodegų. Padidėjus suslėgimo laipsniui, susikaupus nuodegoms, variklis gali pradėti detonuoti, nes bus per mažas oktaninis skaičius.

– Jei žmogus nepila brangesnių degalų su priemaišomis, juk jo variklis vis vien tarnaus gana ilgai?

– Be abejo tarnaus gana ilgai, tačiau, pažiūrėjus du analogiškus automobilius, eksploatuojant vieną su vienokiais degalais, kitą – su kitokiais, po kokių dešimties metų pamatysime, kad automobilis, kurio degalai be priedų, labiau sudilo, buvo dažniau remontuojamas nei kur pilami brangesni degalai.

– Populiarus dyzelis, kai kurie vežasi jo į šalį iš kitur. Ekspertai sako, kad jis ne visada tinkamas automobiliui, gali būti neišvalytas. Ar tai tiesa?

Po kokių dešimties metų pamatysime, kad automobilis, kurio degalai be priedų, labiau sudilo, buvo dažniau remontuojamas nei kur pilami brangesni degalai.

– Baltarusiškas dyzelis greičiausiai neatitinka Europos standartų ir jame gali būti tam tikrų rodiklių, kurie skiriasi nuo ES standartų. Pvz., didesnis sieros kiekis. Siera, patekusi į dyzelinį variklį, sudaro suodžių ir jie besikaupdami ilgainiui padengia degimo kamerą ir blogėja sąlygos, degimas, didėja suslėgimas. Gali būti ir skirtingas cetaninis skaičius, kuris parodo, kaip degalai užsiliepsnoja. Kuo aukštesnis cetaninis skaičius, tuo dyzelinas lengviau užsiliepsnoja. Jei šis skaičius mažesnis baltarusiškame ar bet kokia kitame ES standartų neatitinkančiame dyzeline, variklis gali perkaisti, gali sumažėti trauka ir pan.

– Ar ūkininkams skirtas dyzelinas yra kažkuo kitoks? Ar jį galima pilti į lengvąjį automobilį?

– Teisiškai negalima. Jis nesiskiria praktiškai, jo sudėtis tokia pati, tačiau turi specialių dažiklių. Galima nukentėti, skiriamos baudos. Tačiau chemiškai dyzelinas nesiskiria.