Centre – nepageidaujami

Nuo birželio 1-osios Vilniuje įsigaliojo paspirtukų ir dviračių eismo ribojimai kai kuriose gatvėse. Apie juos svarstoma ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Kuršių marių pakrantėje Nidoje elektrinių paspirtukų ir kitų elektra varomų transporto priemonių eismas jau yra uždraustas.

Draudikai atkreipia dėmesį į tai, kad šį sezoną paspirtukininkų traumų gerokai padaugėjo: dažniausiai jie nukenčia patys, tačiau dalį nelaimių sudaro susidūrimai su kitais eismo dalyviais – pėsčiaisiais, dviratininkais ir net automobiliais.

„Nuo birželio paspirtukai ir dviračiai negali važinėti keliose centrinėse Vilniaus gatvėse, o jų eismas centrinėje miesto dalyje ir ant visų tiltų ribojamas ir mažinamas iki 12 km/val. Šios priemonės, ypač mažesnis šių transporto priemonių greitis, padės apsisaugoti nuo skaudžių traumų, kurių pirmiausia patiria patys paspirtukininkai“, – teigė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Numeta bet kur

Jos nuomone, mažesnis greitis sumažins galimo susidūrimo su kitais eismo dalyviais ir kritimo riziką. Važiuodami mažesniu nei 12 km/val. greičiu dviračių ir paspirtukų vairuotojai atidžiau įvertins eismo aplinką ir išvengs avarinių situacijų.

Specialistė atkreipė dėmesį į tai, kad šį sezoną fiksuojama ir kita opi su elektriniais paspirtukais susijusi problema – jų statymo chaosas.

„Mūsų miestuose – tiek centrinėse gatvėse, tiek miegamuosiuose rajonuose – įsivyravo paspirtukų numetimo kultūra. Mūsų fiksuojami įvykiai rodo, kad dėl netinkamai paliktų paspirtukų kenčia ir pėstieji, ir dviratininkai. Todėl skatinimas palikti paspirtuką specialiai paženklintoje stovėjimo zonoje taip pat padės saugiau jaustis kitiems eismo dalyviams”, – tvirtino draudikė.

Mūsų miestuose – tiek centrinėse gatvėse, tiek miegamuosiuose rajonuose – įsivyravo paspirtukų numetimo kultūra.

Apdaužo ir automobilius

Bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, beveik pusė visų paspirtukininkų traumų sudaro nosies ir galūnių kaulų lūžiai, ketvirtadalį – lūpos, smakro, plaštakos ar antakio siūtos žaizdos, po dešimtadalį – dantų nuskėlimai, čiurnos ir riešo patempimai. Kas trečias patyręs traumą yra vaikas ar jaunuolis iki šešiolikos metų.

„Fiksuojame draudžiamuosius įvykius, kai paspirtukininkai, susidūrę su kliūtimi ar nesuvaldę transporto priemonės dėl prastos kelio dangos, visu svoriu teškiasi veidu į asfaltą. Tokiais atvejais nukenčia nosis, lūpos, smakras ir priekiniai dantys. Neretai traumos priežastis – atsitrenkimas į metalinį paspirtuko rėmą arba vairą, kai prarandama pusiausvyra ar nepaisoma saugaus eismo reikalavimų“, – pasakojo V. Katilienė.

Ji atkreipė dėmesį į tai, kad saugaus greičio pasirinkimas ypač svarbus ne tik ant tiltų, bet ir leidžiantis nuo kalno.

„Esame užfiksavę atvejų, kai paspirtukų vairuotojai, nepasirinkę saugaus greičio, verčiasi per galvą ir atsitrenkia į gatvės atitvarą ar asfaltą. Tokios nelaimės dažniausiai baigiasi galvos traumomis, todėl, norint apsisaugoti nuo skaudaus kritimo padarinių, būtina dėvėti šalmą“, – sakė pašnekovė.

Pasak V.Katilienės, paspirtukų vairuotojai nelaimių patiria ir kirsdami važiuojamąją kelio dalį. Jie ne tik kliudo sankryžoje ar per pėsčiųjų perėją einančius pėsčiuosius, bet ir atsitrenkia į judančius automobilius. Draudikai prisimena atvejį, kai skaudžiai nukentėjo paspirtukininkas, kuris, kirsdamas važiuojamąją kelio dalį, nepastebėjo lyno, kuriuo buvo velkamas automobilis, ir už jo užkliuvo.

Svarbu prisiminti, kad paspirtukais važiuojantiems asmenims, kaip ir kitiems eismo dalyviams, galioja Kelių eismo taisyklės.