Pereiti į pagrindinį turinį

Autobusų keleivių saugumas – ir jų pačių reikalas

2019-08-29 02:00

Autobuso stoties kasose nusipirkote bilietą maršrutu Kaunas-Klaipėda, susirandate savo vietą ir lyg niekur nieko kompiuteryje įjungiate filmą, skambinate draugui, pas kurį keliaujate, ar tiesiog patogiai įsitaisote ir miegate. Ar kada nors susimąstėte, kad ne viskas, ką sau leidžia keleiviai, yra priimtina ir, svarbiausia, saugu?

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / Redakcijos archyvo nuotr.

Apie atsakomybę

"Keleiviai, vykdami tolimojo susisiekimo autobusais, visiškai atsipalaiduoja ir apie savo saugumą autobuse net nesusimąsto. Dažniausiai manoma, kad keleivio saugumas yra autobuso vairuotojo atsakomybė ir būtent jis pasirūpins, kad kelionės metu žmogus iš taško A į tašką B nuvyktų saugiai. Vis dėlto keleiviai turėtų atsiminti, kad jų saugumas labai priklauso nuo jų pačių, tad atsakomybė, ar galutinį savo kelionės tikslą jie pasieks saugiai, tenka ir jiems", – keliaujančiųjų tolimojo susisiekimo autobusais dėmesį atkreipia Lietuvos transporto saugos administracijos inspektorius Vitalijus Šufinskas.

Pasak pašnekovo, būtų galima įvardyti penkis dalykus, kurių žmonėms, keliaujantiems tolimojo susisiekimo autobusais, niekuomet nerekomenduojama daryti.

Nekalbinkite vairuotojo

Greičiausiai nedaugelis tolimojo susisiekimo autobusų vairuotojų už jų esančiose priekinėse sėdynėse sėdintiems ir juos kalbinantiems keleiviams pasakys, kad nedera vairuotojo kalbinti, kol šis vairuoja.

Vairuotojas net ir labai trumpais atsakymais stengsis palaikyti pokalbį ir išlikti malonus su keleiviais, tačiau kiekvienas keleivis turėtų žinoti, kad autobuso vairuotojas turi sutelkti visą savo dėmesį į kelią ir prieš jį vykstantį eismą, nes pagrindinė jo užduotis – saugiai nuvežti keleivius į galutinį kelionės tašką. "Kiekvienas vykstantis autobusu turėtų žinoti, kad net ir menkiausias klausimas atitraukia vairuotojo dėmesį nuo kelio, trikdo jo koncentraciją ir ilgina reakcijos laiką susiklosčius sudėtingai situacijai kelyje", – keleivių dėmesį atkreipia pareigūnas. Vairuoti autobusą nėra taip lengva, nes atsakomybę prisiimi ne už vieno vykstančiojo gyvybę. Kelyje gali būti netikėtų situacijų, todėl vairuotojui turėtų būti sudaryta kuo ramesnė aplinka.

T. Urbelionio / Fotobanko nuotr.

Suprantama, kad iš šono atrodo viskas paprasta, todėl dažnai norisi vairuotojui imti ir patarti, kada lenkti ar kuria juosta važiuoti. Vis dėlto neturime pamiršti, kad autobuso vairuotojai yra profesionalai ir jie geriausiai išmano, kaip manevruoti didele transporto priemone, kaip vyksta eismas piko valandomis ir pan. Jei vairuotojas vengia kalbėti, nemanykite, kad jis nemandagus ir nenorintis bendrauti. Realybė tokia, kad vairuotojas tikrai neignoruoja keleivio, jis paprasčiausiai visą savo dėmesį sutelkęs į prieš ir šalia jo vykstančio transporto srauto judėjimą.

Trukdo ir telefonas

Keleiviai, sėdintys priekinėse autobuso sėdynėse, neturėtų kalbėti telefonu. Nieko keista, kad susiruošę į keliasdešimties kilometrų kelionę laiką stengiamės panaudoti įvairiai veiklai: klausomės muzikos, žiūrime filmą ar tiesiog kalbame telefonu. Pastaroji veikla atrodo visiškai nekalta, kol keleivis telefonu kalbasi sėdėdamas tolimojo susisiekimo autobuso gale ar per vidurį.

Kas kita, kai iš karto už vairuotojo sėdintis keleivis kalba telefonu. Tokiu atveju vairuotojas, kad ir kaip norės, sunkiai sukoncentruos savo dėmesį, nes jausis taip, lyg jį kalbintų už jo sėdintis keleivis.

Keleiviai teisinasi, kad autobuse diržo jie nesisega, nes važiuoja netoli ir greitai reikės lipti.

Dar blogiau, jei keleivis sprendžia darbo reikalus ar dalyvauja emocingame pokalbyje – tuomet vairuotoją veiks ne tik pats kalbėjimas, bet ir pokalbio emocijos. Pavyzdžiui, jei keliautojas su kažkuo įnirtingai ginčysis, vairuotojas tikrai jausis taip, lyg pats būtų ginčo epicentre.

Saugos diržai būtini

Nors tik maža dalis keleivių tolimojo susisiekimo autobusuose segasi saugos diržus, tai turėtų tapti vienu pirmų veiksmų vos įlipus į autobusą – taip, kaip ir susirasti savo sėdėjimo vietą, nurodytą kelionės biliete.

Staigaus ir netikėto stabdymo kelyje metu žmogus iš inercijos bloškiamas į priekį. Taigi nesegint saugos diržo galima atsimušti į priekyje esančias sėdynes. "Keleiviai teisinasi, kad autobuse diržo jie nesisega, nes važiuoja netoli ir greitai reikės lipti. Tačiau verta susimąstyti, nes, net ir vykstant trumpas kelio atkarpas, įvyksta skaudžių eismo įvykių. Juo labiau kad ir Kelių eismo taisyklės nustato, jog segėti diržą autobuse būtina", – primena V.Šufinskas.

Anot jo, jei autobuse įrengti saugos diržai priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje gali būti pavaizduotas informacinis ženklas "Užsisek saugos diržą". Jeigu šio informacinio ženklo nėra, prieš pradedant autobusui važiuoti, keleiviai apie reikalavimą naudotis saugos diržais turi būti informuojami žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis.

Saugos diržas turi būti užsegtas juosiant jį per petį ir per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas. Kadangi miesto viešuoju transportu leidžiama vežti stovinčius keleivius ir nėra gamintojo įrengtų diržų, reikalavimo užsisegti diržą tokiuose autobusuose nėra, o stovint privalu laikytis už turėklų.

Pasirūpinkite savo krepšiais

Autobuse negalima užstatyti takų tarp sėdynių krepšiais. Labai dažnai į ilgas keliones susiruošę keleiviai savo didelius krepšius stengiasi pasiimti į autobuso vidų, o ne sudėti bagažinėje.

Tuomet takas tarp sėdynių yra užstatomas krepšiais, kurie sudaro keblumų ne tik judant po autobusą. Eismo įvykio atveju niekaip nepritvirtinti ir autobuso viduje esantys dideli krepšiai krisdami gali sužaloti važiuojančius.

Važiuokite atsisėdę

Tiek vyresnio amžiaus, tiek jauni žmonės linkę atsistoti ir užsiimti pašaline veikla autobusui nepasiekus galutinės stotelės ir dar nesustojus.

Galbūt manoma, kad susirinkus daiktus ir apsirengus pavyks greičiau išlipti iš autobuso. Tačiau stovėti ant siauro judančio autobuso tako visiškai nesaugu. Darant staigų posūkį ar atsiradus netikėtai kliūčiai kelyje, atsistojęs keleivis gali ne tik griūti ir susižaloti pats, bet ir griūdamas ant kito žmogaus sužaloti sėdintį. Ypač pažeidžiami vyresnio amžiaus asmenys, kurie reaguoja lėčiau. Taigi autobusui netikėtai stabdant galima nesuspėti atsisėsti, o griuvant – patirti rimtų traumų.

Dažnas keleivis pasakytų, kad stojosi, nes norėjo vairuotojo paprašyti išleisti tam tikroje stotelėje. Jei žinote, kad norėsite išlipti anksčiau, vairuotoją apie tai turėtumėte informuoti dar įlipdami į autobusą, o vairuotojas pagal parduotus bilietus žino, kokiose stotelėse reikės sustoti. Dažno keliautojo rankose laikomos rankinės ir netvirtas laikymasis judant transporto priemonei gali lemti nelaimingus atsitikimus. Todėl kiekvienas keliautojas apie saugumą turėtų pagalvoti dar prieš pajudant autobusui.

Tai, ar saugiai pasieksime kelionės tikslą, labai priklauso nuo pačių keleivių, todėl keliaudami tolimojo susisiekimo autobusais net ir atsipalaidavę turėtume neužmiršti šių patarimų ir pasirūpinti savo ir kitų saugumu

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų