Nuo liepos 1-osios į šalies kelius gali grįžti tik tie avarijose smarkiai apgadinti automobiliai, kuriuos pavyksta kokybiškai suremontuoti. Deja, toks reikalavimas kai kuriems automobilių meistrams pasirodė pernelyg griežtas.

Nauji principai

Motorinių transporto priemonių, priekabų, sugadintų eismo ar kitokio įvykio metu, uždraudimo dalyvauti viešajame eisme ir draudimo panaikinimo tvarkos apraše nurodoma, kad sprendimą uždrausti eksploatuoti apgadintą automobilį turės priimti į avarijos vietą iškviesti policijos pareigūnai. Svarbiausias vertinimo kriterijus – po eismo ar kitokio įvykio transporto priemonė nejuda sava eiga ir jai deformuotas statramstis, lonžeronas ar rėmas. Užfiksavę minėtus pažeidimus, policininkai anuliuoja techninės apžiūros galiojimą ir uždraudžia tokiai transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme.

Įstatymas numato, kad automobilį vėl leidžiama eksploatuoti, kai jis suremontuojamas ir pristatomas į neeilinę techninę apžiūrą. Skirtingai nei per įprastinę techninę apžiūrą, tokiu atveju transporto priemonės šeimininkas kontrolieriams turės pateikti pažymą iš atstatomąjį remontą atlikusios įmonės, kurioje patvirtinama, kad visiškai atkurtos kėbulo, rėmo, važiuoklės konstrukcijos dalys ir jų stiprumas, automobilio gamintojo įrengta saugos įranga. Jei tokios pažymos žmogus pateikti negali, per neeilinę techninę apžiūrą atliekama techninė ekspertizė.

Precedentų nėra

Per pirmą mėnesį, kai įsigaliojo ši tvarka, dalyvauti viešajame eisme buvo uždrausta beveik 40 avarijose sudaužytų automobilių, tačiau kaip naujasis kontrolės mechanizmas veikia praktiškai, patikrinti dar nespėta – kol kas nesuremontuota nė viena smarkiai apgadinta mašina. Tačiau ginčų dėl naujovės kilo.

Pasirodo, automobilių servisų meistrai žada neišduoti pažymų, kad remonto darbai atlikti tinkamai. Esą tai ne formalumas, o rimtas įsipareigojimas atsakyti už padarinius, kurių gali būti dėl techninių priežasčių.

Pareigos apibrėžtos

Tačiau techninių apžiūrų įmones vienijančios asociacijos "Transeksta" viceprezidentas Gintautas Šlėderis atkreipė dėmesį, jog tokia prievolė – atsakyti už automobilių remonto kokybę – jau seniai galioja. Pastarąjį kartą ji patikslinta 2004-ųjų kovą, kai tuometis ūkio ministras pasirašė įsakymą "Dėl automobilių remonto paslaugų teikimo tvarkos". Šiame dokumente aiškiai apibrėžta, kas gali remontuoti automobilius, kokias patalpas, technologinę įrangą ir techninius dokumentus, užtikrinančius teikiamų paslaugų kokybę, privalu turėti.

Dar detaliau šie dalykai aprašyti Lietuvos standartizacijos departamento parengtame dokumente "Automobiliai. Techninė priežiūra ir remontas".

Čia konstatuojama, kad visi automobilių servisai remonto darbus privalo atlikti pagal automobilių gamintojų techninius reikalavimus arba pagal nustatyta tvarka patvirtintas technologijas. Dokumente aiškiai apibrėžiama, kokie reikalavimai keliami varikliui ir jo mazgams, transmisijai, stabdžių sistemai, pakabai, vairavimo sistemai, automobilio konstrukcijos elementams, kėbului ir t. t. Mašinų remontininkai privalo laikytis šių teisės aktų ir garantuoti, kad vartotojams bus teikiamos tik tinkamos kokybės paslaugos.

Kokybės paieškos

Pasak asociacijos "Transeksta" viceprezidento, jei automobilių servisas nesutinka išduoti pažymos, kad avarijoje apgadintą mašiną suremontuoja kokybiškai, vargu ar su tokia įmone apskritai verta turėti reikalų. Galbūt ji iš tiesų neturi reikiamos įrangos kėbului ar važiuoklei suremontuoti, todėl dirba nesilaikydama automobilių gamintojų techninių reikalavimų. Žinoma, šiuos dalykus galima išsiaiškinti atliekant techninę ekspertizę, tačiau tai reikštų papildomas išlaidas ir sugaištą laiką.

Siekiant, kad transporto priemonių savininkams būtų kuo mažiau nepatogumų, kaip tik ir siūloma prieš tariantis dėl automobilio remonto užfiksuoti, ar remontą atliksianti įmonė galės išduoti pažymą, patvirtinančią, kad kėbulas, važiuoklė ar įrengta saugos įranga yra suremontuota, t. y. atkurtas jų stiprumas ir konstrukcija. Gavus tokią pažymą ekspertizės atlikti nereikia.