- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tikru pavasariu ir artėjančia vasara pakvipę orai vilioja sėsti prie dviračio vairo ir pasidžiaugti šios ekologiškos bei aktyviam gyvenimo būdui tinkančios transporto priemonės privalumais. Vis tik dažno dviratininko entuziazmą, vos išvažiavus į lauką, prislopina daugeliui šių transporto priemonių mėgėjų nuo seno žinomos problemos – ne visur kokybiškai išvystyta dviračių takų infrastruktūra ir ne visuomet geranoriškas pėsčiųjų bei automobilių vairuotojų požiūris.
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Civilinės atsakomybės draudimo skyriaus vadovė Aušra Puodžiūnienė sako, kad, nors dviračių takų paskirtis yra sudaryti sąlygas dviratininkams važinėtis saugiai, tačiau minantys pedalus juose dar anaiptol negali taip jaustis.
„Kasmet sušilus orams registruojame nemažai įvykių dėl susižalojusių ir traumas patyrusių dviratininkų, taip pat ir nuo susidūrimų su dviratininkais nukentėjusių pėsčiųjų. Dalis šių įvykių nutinka būtent dviračių takuose. Dažniausios to priežastys – dviračiams skirtose kelio dalyse netikėtai atsiradusios kliūtys. Dviračiams skirta juosta neretai būna įrengta šalia kitų transporto priemonių kelio ir dažniausia grėsme joje, be abejo, tampa automobiliai. Tuo metu miestų ir parkų dviračių takuose – per juos žingsniuojantys pėstieji“, – sako A. Puodžiūnienė.
Grėsmę kelia elektriniai paspirtukai ir bėgikai
Vilniaus „Dviračių mokyklos“ atstovas ir dviračių treneris Vaidas Rimkus sako, kad nors situacija gerėja, tačiau net ir dviračių takuose šalies dviratininkai negali jaustis visiškai saugūs.
V. Rimkus atkreipia dėmesį į tai, kad grėsme dviratininkams dviračių takuose pastaruoju metu vis dažniau tampa elektra varomi paspirtukai bei kitos panašios transporto priemonės. Paprastai jos gali važiuoti greičiau nei dviratininkai ir veikia labai tyliai, todėl minančiųjų pedalus kelyje gali pasipainioti labai netikėtai.
Didžiausia bėda yra tai, kad kelių eismo taisyklėse iki šiol nėra aiškiai apibrėžta, ar tokios transporto priemonės gali važiuoti dviračių takuose.
„Didžiausia bėda yra tai, kad kelių eismo taisyklėse iki šiol nėra aiškiai apibrėžta, ar tokios transporto priemonės gali važiuoti dviračių takuose. Kita atšilus orams dažnai pasitaikanti problema – dviračių takais bėgiojantys bėgikai. Man asmeniškai bent keletą kartų sostinės Vingio parke teko patirti, ką reiškia mėginti išvengti dviračių take staiga išdygusių bėgikų. Be abejo, tokios situacijos yra pavojingos. Kita vertus, galima suprasti ir bėgiojančius žmones, nes tai daryti daugiau nelabai yra kur. Bet kokiu atveju bėgioti dviračių takais nėra saugu nei jiems, nei dviratininkams“, – sako V. Rimkus.
Nenori pastebėti dviračių tako
Tačiau ne visi pėstieji, anot V. Rimkaus, dviračių takuose atsiduria dėl alternatyvų trūkumo. Dalis paprasčiausiai stokoja pagarbos važiuojantiems dviračiais ir mano, kad šie neturi jokių teisių.
„Nors vis daugiau žmonių jau supranta, kad dviračių taku nederėtų eiti, tačiau dalis dar nekreipia į tai dėmesio. Keista, kai, pavyzdžiui, mamos su mažais vaikais vežimėliuose eina būtent dviračių taku, kur bet kurią akimirką dideliu greičiu gali atvažiuoti dviratininkas. Taip įvyksta labai rimtos nelaimės. Jų galima išvengti – juk niekas turbūt nesumąsto eiti gatvės viduriu, nes žino, kad tai pavojinga, o dviračių takų žmonės kartais net nepastebi ar nenori pastebėti“, – pažymi V. Rimkus.
Infrastruktūra dar nepakankama
Dviratininkų treneris atkreipia dėmesį, kad dviračių takų infrastruktūra Lietuvos miestuose taip pat ne visuomet suteikia galimybes saugiam dviratininkų ir pėsčiųjų eismui. Pėstieji neretai būna tiesiog priversti žengti į dviračių taką, nes jiems kelią pastoja koks nors stulpas ar reklaminis stendas.
„Tikrai negalima sakyti, kad teigiamų pokyčių visai nėra – miestų savivaldybės stengiasi tvarkyti dviračių takus, plėsti jų tinklą. Vis tik dažnai dviračių takai dar yra prastos būklės ar kertasi su pėsčiųjų zonomis, todėl dviratininkai turi saugotis vaikštinėjančių ar apvažiuoti take esančias duobes. Tuo gali įsitikinti kiekvienas, pamėginęs iš kurio nors miegamojo sostinės rajono dviračiu atvažiuoti į centrą“, – sako V. Rimkus.
Automobiliai blokuoja dviratininkų juostas
Pavojų dviratininkams, V. Rimkaus teigimu, netrūksta ir važiuojant jiems skirtomis juostomis šalia automobilių kelio. Čia didžiausia problema – parkuojami automobiliai, kurie užstoja dviratininkams skirtą kelią.
„Turbūt ne vienas vilnietis yra pastebėjęs Gedimino prospekte su įjungtu avariniu signalu šalia šaligatvio stovinčius automobilius. Jie, nors ir trumpam, tačiau yra priparkuojami ant dviračiams skirtos juostos, todėl dviratininkai turi juos aplenkti per važiuojamąją kelio dalį. Taip ne tik trukdoma važiuoti, bet ir sukeliamos avarinės situacijos“, – sako V. Rimkus.
A. Puodžiūnienės teigimu, tiek dviračių take, tiek kelyje svarbiausia – pagarba.
„Patys supratingiausi eismo dalyviai dažniausiai būna tie, kurie eisme dalyvauja ir kaip dviratininkai, ir kaip pėstieji, ir kaip automobilių ar kitų transporto priemonių vairuotojai. Vis tik, kai kalbame apie į dviračių takus išbėgusius sportininkus ar ten įvažiuojančius automobilius – pasekmės būna itin skaudžios. Dažniausiai tokių įvykių metu apgadinami ne tik dviračiai, bet ir sužalojami žmonės, todėl pravartu turėti kompleksinį visų rūšių draudimą. Taip pat primenu, kad pagal civilinės atsakomybės draudimą, yra atlyginami kitų asmenų turtui ar sveikatai padaryti nuostoliai“, – sako A. Puodžiūnienė.
Šalmas – ne prievolė, o būtinybė
Draudimo bendrovės ERGO atstovė sako, kad dviratininkams svarbu stengtis patiems sumažinti nelaimių riziką. Tam, visų pirma, reikia važinėti tik su geros techninės būklės dviračiu, turinčiu nepriekaištingai veikiančius stabdžius ir kelių eismo taisyklėse nurodytus atšvaitus bei žibintus.
„Nors važiuoti užsisegus šalmą būtina tik dviračių vairuotojams iki 18 metų, tačiau labai rekomenduotina jį užsidėti visiems, važiuojantiems dviračiu. Šalmas yra viena patikimiausių dviratininkų, kurie šiaip jau yra vieni pažeidžiamiausių eismo dalyvių, apsaugos priemonė. Reikėtų nepamiršti, kad važiuojant keliu privalu dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba pedalus minti dviračio priekyje ir gale įsijungus žibintus. Atsargumas ir dėmesingumas turėtų būti kiekvieno eismo dalyvio palydovas – ne išimtis ir važiuojančiųjų dviračiu“, – sako A. Puodžiūnienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„AutoTyrimai“: naujų lengvųjų automobilių balandį – 15 proc. daugiau
Naujų lengvųjų automobilių Lietuvoje balandį įregistruota 15 proc. daugiau nei prieš metus, remdamasi preliminariais „Regitros“ duomenimis skelbia bendrovė „AutoTyrimai“. ...
-
Į gatves išriedėjo sunkvežimiai be vairuotojų: ar saugu?9
Be vairuotojo keliais važinės jau ir sunkvežimiai, bent jau Amerikos Teksaso valstijoje. Taip tikimasi išspręsti tolimųjų reisų vairuotojų trūkumą. Viliamasi, kad per ateinančius ketverius metus Jungtinių Valstijų keliuose riedės tūkstan...
-
Pusė autoservisų Lietuvoje – vis dar nelegalūs: kaip neatiduoti automobilio į blogas rankas?15
Apie tai, kokiame servise tvarkyti automobilį, kad įmonė tikrai būtų tvarkinga bei kur dėti nebenaudojamą automobilį, LNK žurnalistas kalbėjosi su aplinkos Apsaugos instituto direktoriumi Alfredu Skinuliu. ...
-
Nori daugiau tvarkos: nuomojami paspirtukai Kaune bet kur nesimėtys?16
Jau ne pirmą sezoną Kaune galima pasinaudoti nuomojamų elektrinių paspirtukų paslauga, tačiau mieste juos būdavo galima palikti bet kur. Ant takų ar šalikelėse numesti paspirtukai kėlė netvarką. Dabar planuojama įrengti specialias vietas, k...
-
Didinamas eismo saugumas ties IX fortu: keisis eismo organizavimas6
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ informuoja, kad artimiausiu metu Kaune, kelyje ties IX fortu, bus atlikti eismo organizavimo pakeitimai. Siekiant šioje vietoje padidinti eismo saugumą ir sumažinti pavojingų situacijų kelyje skaičių, na...
-
Kauno bandymas suvaldyti sukčiaujančius vairuotojus baigėsi nesėkme: kas bus toliau?22
Kauno bandymas suvaldyti elektromobilių vairuotojus, kad šie nesukčiautų, baigėsi nesėkme, tad šią savaitę apmokestintos visos iki šiol buvusios nemokamos elektromobilių įkrovimo stotelės. Miestas sutaupys dešimtis tūksta...
-
Nusprendė sudrausminti triukšmadarius: už garso viršijimą – techninės apžiūros anuliavimas?15
Alytuje garsiai varikliai griaudžia ne tik dieną, bet ir naktimis, todėl pareigūnai ėmėsi drausminimo priemonių – garso matuoklių. ...
-
Rygos automobilių muziejuje naujas eksponatas – perpjautas, bet važiuojantis
Rygos automobilių muziejus pasipildė neįprastu eksponatu – per pusę perpjautu antros kartos „Nissan Leaf“ elektromobiliu. Ką apynaujis, 2018 m. pagamintas automobilis veikia senovinių, klasikinių ir istorinę reikšmę turinči...
-
Švaresnio transporto link: Lietuva turi didelių rezervų1
ES valstybėms ieškant kelių, kaip sparčiai sumažinti transporto taršą, Lietuvos specialistai beda pirštu į žemai kabantį vaisių, kurį nuraškius vienu judesiu galima pasiekti bent dalį norimų rezultatų. ...
-
Kauniečio svajonė – vairuoti skandalingą „Tesla“ šedevrą23
Elektrinis monstras, turėjęs tapti „Tesla“ koncerno kūrybos viršūne, sulaukia vis daugiau apkalbų ir kritikos. Tačiau net ir kandžiausi atsiliepimai nemažina ažiotažo dėl pirmojo elektrinio sportinio visureigio „Cybertruck&l...