Daugiau galimybių rinktis

Po pastarųjų metų pardavimų šuolio elektromobiliai sudaro 14 proc. pasaulio naujų automobilių rinkos.

Jau atsiranda galimybė rinktis iš kelių skirtingų tipų vieno gamintojo modelių: pavyzdžiui, 2021-aisiais „Hyundai“ pristatė „Ioniq 5“, o šiemet į Lietuvą atriedėjo ir „Ioniq 6“ modelis – abu jie jau nuskynė daugybę laurų automobilių rinkimuose.

Anksčiau Pietų Korėjos gamintojas taip pat pristatė vandenilio degalų elementais varomą visureigį „Nexo“, vėliau šių degalų celės buvo pritaikytos krovininiam furgonui, o šiuo metu tokia technologija testuojama Miuncheno viešajame transporte – autobusuose.

Prie šių žingsnių prisideda ir savanoriškas automobilių su vidaus degimo varikliais prekybos ribojimas – gamintojas nuo 2035-ųjų žada Europoje parduoti tik elektromobilius, o jau nuo 2040-ųjų išimti visas kitais būdais varomas transporto priemones iš stambiausių rinkų. „Hyundai“ tikisi, kad tais metais elektromobilių prekybos apimtis sudarys 80 proc. visų jos automobilių pardavimų.

Problema – infrastruktūra

Elektromobilių ir baterijų sistemų ekspertas, bendrovės „Enepaq“ vadovas Šarūnas Šutėnas neseniai socialiniame tinkle įžiebė diskusiją pasidalijęs faktu, kad jau šiemet Norvegijoje elektromobiliai sudarė 84 proc. visų parduotų transporto priemonių.

Š. Šutėnas prognozavo, kad, elektrifikacijai vykstant tokiais tempais, netrukus stebėsime, kaip nyksta arba pakelės greitojo maisto užkandinėmis virsta įprastos degalinės. Jo teigimu, vartotojas visuomet renkasi iš to, ką turi. Pereinant prie elektromobilio, vis dar tenka leistis į kompromisus, tad vartotojai turi įvertinti galimus nepatogumus.

„Jau apie 2012–2014 m. Lietuvoje atsirado pirmųjų rimtesnių serijinių elektromobilių. Jų baterijos buvo mažos, nuvažiuojami atstumai – nedideli, bet miestui jie puikiai tiko. Tačiau nebuvo jokios galimybės automobilio įkrauti, jei neturėjai nuosavos stovėjimo vietos, taip pat buvo bėdų dėl elektros įvado ir apskaitos. Nors aš pats jau penkiolika metų esu stiprus elektromobilių advokatas, prie tokio tipo transporto priemonės perėjau tik prieš metus, nes iki to laiko tiesiog neturėjau galimybės įkrauti namuose. Manau, dalis mūsų esame matę iš kažkelinto aukšto per langą nuleistą ilgintuvą ir kieme kraunamą elektromobilį. Pagarba tam žmogui, bet daugeliui to jau yra per daug“, – įsitikinęs Š. Šutėnas.

Pasak jo, poreikį vairuoti elektromobilį dalis vartotojų rodė jau prieš dešimtmetį, deja, tuo metu šio tipo transporto priemonių pasirinkimas buvo labai skurdus.

„Kai 2010-aisiais viename renginyje pristačiau savadarbį elektrinį motorolerį, žurnalistas pasiteiravo: kada lietuviai ims važinėti elektromobiliais? Atsakiau, kad po 20 metų: dešimtmečio prireiks technologijai ištobulinti ir masinei patrauklių elektromobilių gamybai pradėti, o dar dešimtmečio – kad jie nebūtų patys naujausi modeliai ir lietuviai galėtų juos įpirkti. Kol kas, regis, ši prognozė pildosi. Deja, tiek tada, tiek ir dabar didžiausia problema išlieka infrastruktūra“, – apgailestavo pašnekovas.

Š. Šutėnas. / Asmeninio albumo nuotr.

Moralinis motyvas

Anot Š. Šutėno, daugelis elektromobilių gerbėjais tampa tiesiog pabandę juos pavairuoti, dėl to jis rekomenduoja išsinuomoti elektromobilį dienai ar kelioms valandoms ir pasidovanoti sau šią patirtį kaip pramogą.

„Taip pat siūlyčiau atsidaryti greitų įkrovimo taškų žemėlapį – jis irgi sugriaus daug įsitikinimų: įkrauti elektromobilį ir keliauti po visą Europą nėra jokių kliūčių“, – pridūrė ekspertas.

Kitas svarbus dalykas – elektros kaina. Š. Šutėno teigimu, jei yra galimybė įsirengti savo saulės elektrinę ant namo stogo, tokios elektros kaina sieks vos 5 ct/kWh. Tai iš esmės net ir naują elektromobilį daro pigesnį už seną su vidaus degimo varikliu, jeigu vertinamos degalų, automobilio remonto ir netgi išperkamosios nuomos įmokų išlaidos.

Veikia ne tik pragmatinis, bet ir moralinis motyvas: Lietuvoje kelių transporto išmetalai sudaro bene trečdalį visos emisijos, tad, jei jau kalbama apie klimato kaitos stabdymą, dėmesys turėtų krypti į lengvuosius automobilius. Tai akcentuoja ir automobilių gamintojai. Pavyzdžiui, „Hyundai Motor“ iki 2045-ųjų žada tapti nulinės emisijos bendrove.

Atitarnavusios elektromobilio baterijos tinka stacionariam energijos saugojimui, tad jos išgraibstomos antram gyvenimui.

Baterijoms – nauji namai

Tačiau elektromobiliai aštriose diskusijose taip pat linksniuojami dėl neperdirbamų baterijų, taršių jų gamybai reikalingų metalų kasybos būdų.

Vis dėlto Š. Šutėnas užtikrina: jau šiandien panaudotas elektromobilių baterijas vartotojai sėkmingai pritaiko kitai paskirčiai.

„Elektromobilių baterijose yra daug brangių medžiagų, didžiąją jų svorio dalį sudaro varis, aliuminis, nikelis, kobaltas, litis. Dėl to vien Europoje statomi ir jau veikia perdirbimo centrai. Kitas dalykas – atitarnavusios elektromobilio baterijos dar puikiai tinka stacionariam energijos saugojimui, tad jos išgraibstomos antram gyvenimui. Šiandien seną elektromobilio akumuliatorių sunku gauti, į sąvartynus transporto priemonės atvyksta jau be akumuliatorių“, – pastebėjo ekspertas.

Elektromobilių gamintojai, tarp jų – „Hyundai Motor“, bendradarbiauja su startuoliais ir lenktyniauja, kas pirmiau paskelbs apie atrastą galimybę visiškai perdirbti atitarnavusias baterijas.

Š. Šutėnas įsitikinęs: automobiliai su vidaus degimo varikliais – mirštanti rinka, tačiau joje vis dar egzistuoja didžiuliai interesai, tad iš paskutiniųjų bandoma kapanotis ir, kiek įmanoma, pailginti jos gyvavimą, užuot investavus į naujas technologijas.

Yra erdvės tobulėti

Eksperto teigimu, rinkoje vyksta įdomių dalykų: kai kurie gamintojai suvokia, kad asortimente neturėti nė vieno elektromobilio šiais laikais neatrodo pažangu, tad sukuria modelį varnelei pažymėti.

Tuo metu aiškią tvarumo kryptį pasirinkę gamintojai, kaip kad „Hyundai Motor“, siūlo kelis elektromobilių modelius ir, be to, investuoja į tvaraus mobilumo technologijas: pavyzdžiui, „Ioniq 5“ pagrindu sukuria savaime važiuojantį taksi, galintį be išmetalų nuvežti keleivius iš taško A į tašką B.

Kur dar elektromobilių gamintojai galėtų tobulėti?

Š. Šutėno nuomone, prastai atrodo daugelio šiandien parduodamų modelių termokontrolės sistemos: jos yra per sudėtingos ir per brangios, susideda iš daugybės detalių ir turi daugybę potencialių gedimo vietų. Eksperto įsitikinimu, gamintojams taip pat nereikėtų blaškytis tobulinant elektromobilių ir vandenilio technologijas.

„Vandenilis ras savo vietą pasaulyje, galbūt stambiame komerciniame transporte, bet ne lengvuosiuose automobiliuose, todėl tokios naujienos tik be reikalo stiprina dvejones ir stabdo elektromobilių plėtrą. Elektromobiliai jau šiandien yra gana ištobulinti ir atitinka daugumos poreikius“, – reziumavo ekspertas.