Italų automobilių milžinas po ilgos pertraukos vėl skaičiuoja pelną

Italijos automobilių gamintojo „Fiat“ širdis plaka Turine. Būtent čia prieš beveik 110 metų buvo sukurtas pirmasis italų keturratis. Nuo to laiko pro „Fiat“ gamyklų vartus išriedėjo apie 87 mln. lengvųjų keleivinių ir komercinių automobilių, bendrovė patyrė ne vieną permainų laikotarpį, o pastaruoju metu išgyvena tikrą renesansą.

Lietuvoje tikisi bumo

„Dabar geriausias laikas pokyčiams ir naujoms investicijoms“, – neslepia „Fiat“ vadovai. O džiaugtis išties yra dėl ko – pernai, pirmą kartą nuo 1998-ųjų, pagaliau sulaukta metų be skolų.
Akivaizdžiai gerėjantys kompanijos reikalai pirmiausia siejami su Sergio Marchionne atėjimu į „Fiat“ kompanijos vadovo kėdę 2004-aisiais. 55 metų verslininkas prikėlė bendrovę naujam gyvenimui, ir per porą metų ji atsigavo. 2006-aisiais automobilių pardavimas padidėjo net 17 proc. ir pirmąkart per penk-metį koncernas gavo pelno.
Pastaruosius ketverius metus „Fiat“ automobilių pardavimas augo kaip ant mielių: 2004-aisiais šeimininkus rado 310 tūkst. šių Italijos keturračių, o 2007 m. – jau 440 tūkst. Didėjanti rinka didina ir apetitą – artimiausiu metu planuojama pasiekti 500 tūkst. automobilių ribą. Žvelgdami į Baltijos šalis „Fiat“ vadovai įsitikinę, kad Lietuvoje galima laukti didžiausio augimo, palyginti su Latvija ir Estija. Šiemet šio Italijos automobilių milžino pardavimas mūsų šalyje turėtų didėti per 10 proc.

Italijos pasididžiavimas

Per daugiau nei 100 metų Turinas ir „Fiat“ koncernas tapo vienas nuo kito neatsiejami. 1899 m. veiklą pradėjusi bendrovė užpildė to meto prabangių automobilių nišą. Pirmaisiais metais „Fiat“ gamykloje dirbo 35 žmonės ir buvo pagaminti 24 keturačiai, varomi 3,5 arklio jėgos agregatu. Iki šių dienų tėra išlikę 4 pirmieji „Fiat“ „kūdikiai“. Ten, kur buvo pirmosios dirbtuvės, šiuo metu įsikūręs „Fiat“ muziejus, jame saugoma vieno iš automobilių pramonės pionierių istorija.
Bene labiausiai muziejuje akį traukiantis eksponatas – „Fiat Mefistofele“ modelis. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo pagamintas lenktyninis bolidas ne veltui vadinamas velnio mašina. Jame būdavo montuojamas lėktuvams pritaikytas variklis, tuomet pasiekdavęs 220 km/val. greitį.
Per keletą dešimtmečių iš kelių fabrikų išaugo didelė „Fiat“ kompanija. Masinė automobilių gamyba prasidėjo įkūrus „Mirafiori“ centrą 1939 m. Atidarymo iškilmėse dalyvavo ir Italijos diktatorius Benito Mussolini. Tai didžiausias „Fiat“ centras, tarsi atskiras miestelis mieste.
„Mirafiori“ pavadinimas nieko bendra su automobilizmu neturi – „gėrėkis gėlėmis“. Tačiau šis 2 mln. kv. m kompleksas padarė nemenką įtaką šalies ekonominei ir socialinei plėtrai. Įsibėgėjus automobilių gamybai šioje gamykloje, per kiek daugiau nei dešimtmetį (1952–1966 m.) automobilių parkas šalyje gausiai pasipildė (nuo vieno automobilio 61 gyventojui iki vieno automobilio 6,7 gyventojo).

Norėtų pakeisti įvaizdį

Daug kas „Fiat“ kritikuoja už tai, kad nekuria didelių, Europoje populiarių visureigių. Tačiau ir ateityje, regis, neplanuojama to daryti. Atnaujinami modeliai pirmiausia orientuojami į jaunesnius pirkėjus ir moteris. Italijos gatvėse, kur pilna mažų, kompaktinių automobilių, „Fiat“, be abejonės, dominuoja. Čia susiduriama su didelėmis mašinų statymo problemomis, miestai išraizgyti siauromis gatvėmis, tad vietiniai sunkiai įsivaizduoja save prie didelio automobilio vairo.
„Fiat“ vadovai pripažįsta, kad jų prekės vardas kai kuriuose regionuose (tarp jų ir Baltijos šalyse) yra arba mažai žinomas, arba turintis nekokią reputaciją.
„Daug merginų manekenių važinėja „fiatu“, nieko gero jos nemato, nes „fiatas“ papus krato“, – taip prieš keletą metų po gastrolių Italijoje apie vietos automobilių gamintoją dainavo grupė ŽAS.
Nors iš dainos žodžių neišmesi, vienas grupės narių, Gidonas Šapiro-Bilas, per keletą metų pakeitė nuomonę apie „Fiat“ ir buvo vienas pirmųjų Lietuvoje, iš anksto užsisakiusių naująjį „Fiat 500“.
Išbandant šiuos keturračius jų gimtinėje teko nekart maloniai nustebti. Veržlią ir sportišką „Fiat“ viziją bene geriausiai perteikė „Grande Punto“ modelis.
Raktelius nuo šio „mažylio“, varomo 1,4 l benzininiu varikliu, iš pradžių priėmėme kone kaip įžeidimą. Tačiau rūškana veido išraiška netrukus pasikeitė pradėjus važiuoti vaizdingomis Polenzo apylinkėmis. Automobiliukas itin azartiškai reaguoja į kiekvieną akceleratorius spustelėjimą, mašinos valdymas nepriekaištingai tikslus, o pakaba puikiai subalansuota – ji pakankamai standi, kad būtų galima važiuoti greitai, ir pakankamai minkšta, kad kelionė nevargintų. Tik grąžinus raktelius mechanikams paaiškėja, kad po variklio gaubtu slepiasi turbininis agregatas, turintis 120 AG pajėgumą.
Be abejonės, „Fiat“ koncernui teigiamų postūmių suteikė ir „Fiat 500“ modelio sėkmė. „Cinquecento“ Italijoje vadinamas automobiliukas pernai buvo pripažintas geriausiu Europoje. Atrodo, kad kompanijai pasisekė įgyvendinti tai, kas ir buvo sumanyta: paversti automobilį mados simboliu. Tai buvo galima prognozuoti prisiminus kitų gamintojų triumfą panašiomis aplinkybėmis, kai BMW atnaujino „Mini Cooper“, o VW sėkmingai atkūrė „Beetle“.