Savivaldybės, iki šiol turėjusios kompensuoti žmonėms visą patirtą žalą dėl duobėtų kelių, galės rodyti pirštu į teismo sprendimą, kuris sako, kad pusė atsakomybės tenka ir vairuotojui.

Netikėtas sprendimas

Kaunietis Mindaugas Subačius negalėjo patikėti, kad ketverius metus trukęs jo draudimo bendrovės bylinėjimasis su savivaldybe baigsis naujai formuojama teismų praktika.

Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, savivaldybė turės padengti tik pusę patirtų išlaidų už netvarkingame kelyje patirtą žalą. Iki tol vyravo praktika, kad už susprogdintas padangas, sulankstytus ratlankius ir kitus nuostolius atsakinga tik vietos valdžia. Mat įstatymai numato, jog savivaldybės atsako už kelių priežiūrą, taigi ir už patirtą žalą, jei ši priežiūra nepakankama.

„Dabar paaiškėjo, kad viskas yra kitaip. Vadinasi, ir po apiplėšimo galima apkaltinti auką, kad ji pati kalta, nes ėjo ta gatve, kur buvo plėšikas. Pagal tokią logiką reikėtų mokėti tik pusę akcizo, kurio dalis skiriama kelių priežiūrai“, – mano M.Subačius.

Jis patvirtino, kad greičiausiai šis teismo sprendimas bus apskųstas Strasbūro teismui. „Mano nuomone, jis tiesiog prasilenkia su logika. Kas bus, jeigu į mano transporto priemonę įvažiuos girtas vairuotojas? Galbūt ir tada žalą reikėtų dalytis per pusę“, – ironizavo kaunietis.

Bylų maratonas

M.Subačius, vairuodamas automobilį „Audi“, ties Taikos prospekto ir Ateities plento sankryža įvažiavo į didelę duobę. Nuo smūgio sprogo padanga, susilankstė ratlankis. „Kelkraštyje ratus keitė dar kelios mašinos, kurių vairuotojai pateko į tą pačią duobę. Iškviečiau policiją, surašėme protokolą. Prie duobės nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų, greičio neviršijau“, – kalbėjo M.Subačius.

Jis buvo apdraudęs automobilį kasko draudimu, todėl žalą jam atlygino draudimo kompanija – sumokėjo 1023 litus.

M.Subačiui teko pirkti dvi padangas, nes gauti tik vieną tokio paties rašto ir savybių kaip likusios trys yra sudėtinga. Taip pat įvertintos išlaidos už padangų keitimą, balansavimą, ratlankio lyginimą, geometrinį ratų suvedimą.

Draudimo kompanija, atlyginusi žalą klientui, bandė šią sumą išsireikalauti iš savivaldybės. Tokią teisę turi ir vairuotojai, kurie neapdraudę automobilio kasko draudimu, tik ginčus su savivaldybe jiems reikia spręsti patiems.

Pirmos instancijos teismas nusprendė, kad miesto valdžia turi atlyginti visą patirtą žalą. „Įdomi savivaldybės tarnautojų pozicija – bet kokia kaina bylinėtis. Ji apskundė sprendimą, vėl pralaimėjo, bet paskutinėje instancijoje priimtas nepalankus vairuotojams sprendimas“, – apgailestavo M.Subačius.

Valdininkai triumfuoja

Kauno miesto savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė mano, kad galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas yra visiškai teisingas. „Iš esmės teismas pareiškė, kad transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis, o vairuotojas yra to pavojingo šaltinio valdytojas. Todėl jis privalo elgtis atsargiai ir atsakingai. Būtent dėl to teismas padalijo perpus atsakomybę. Tikimės, kad ir kiti teismai nuspręs taip pat“, – kalbėjo vedėja.

Pasak jos, vidutinė vairuotojų ar draudimo bendrovių prašoma atlyginti suma už duobėse patirtą žalą – 2,5 tūkst. litų. Šiuo metu teismuose nagrinėjama apie 50 su duobėmis susijusių įvykių. „Dažniausiai bylinėtis ryžtasi draudimo įmonės“, – sakė J. Baltaduonytė.

Pasak jos, vairuotojai nuo šiol turės daug aiškiau pagrįsti ir įrodyti, kad tikrai negalėjo apvažiuoti duobės.

Visos žalos neatlygina

„Kauno diena“ ne kartą rašė, kad vairuotojams, laukiantiems kompensacijų už patirtą netvarkinguose keliuose žalą, tenka nueiti kryžiaus kelius. Kai kurie skundėsi buvę šiurkščiai apšaukti ir net pasakyta nesitikėti pinigų.

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Andriuška tikino, kad savivaldybė, nepaisant teismo sprendimo, su vairuotojui dalysis atsakomybe per pusę ir toliau kompensuos patirtą žalą. „Vairuotojai visada gauna kompensaciją, bet už labai konkrečią ir neginčijamą žalą“, – patikslino jis.

Pasak A.Andriuškos, savivaldybės komisija sulaukia labai daug bandymų piktnaudžiauti. „Daugelis pareiškėjų padidina išlaidas iki kosminių: sugadinę vieną padangą, jie po to servise pakeičia amortizatorius, važiuoklės dalis ir nori, kad viską apmokėtų savivaldybė“, – stebėjosi A.Andriuška.

Jis įsitikinęs, kad važiuoklės remontas turi būti nekompensuojamas, nes atsiranda daug galimybių piktnaudžiauti. „Važiuoklė apskritai greičiau dėvisi dėl prastų kelių, bet savivaldybė juk negali kompensuoti visų kauniečių išlaidų važiuoklių remontui. Būna, kad automobilio detalė jau seniai išklibusi ir užtenka nedidelės duobelės, kad ji būtų galutinai sugadinta. Todėl nemanau, kad tikslinga kompensuoti tokius remontus“, – aiškino tarnautojas.

Pinigai – tik vienai padangai

A.Andriuška sakė, kad į teismus dažniausiai kreipiasi tie, kurie tikisi gauti daugiau nei priklauso ir atgauti išlaidas už važiuoklės remontą. „Jei žmogus atneša, tarkim, 100–200 litų čekį už naują padangą, nekyla jokių problemų – kompensuojame be didelių diskusijų. Bet nesutinkame apmokėti viso komplekto pirkimo išlaidų. Daug įvažiavusių į duobes vairuotojų mėgino miesto biudžeto sąskaita pakeisti visas padangas į naujas, ypač rudenį ar pavasarį“, – sakė A.Andriuška.

Jis įsitikinęs, kad įsigyti vieną padangą nėra jokių problemų. „Nesudėtinga pakeisti sugadintą gaminį į naują, kuris derėtų prie kitų automobilio padangų“, – neabejojo A.Andriuška.

Pernai į savivaldybę dėl kompensacijų už patirtą duobėtuose keliuose žalą kreipėsi 400 vairuotojų. Patenkinta tik 110 pretenzijų, išmokėta 190 tūkst. litų.

KOMENTARAI

Valdemaras Čyvas

Tenka pripažinti, kad Kaune keliai šlykštūs. Būna situacijų, kad duobių neįmanoma pastebėti ar jų išvengti. Vertinant padarytą žalą reikėtų atsižvelgti, kokiomis aplinkybėmis į tą duobę įvažiuota. Savivaldybė ar valstybė, jei tai magistralinis kelias, turėtų atsakyti ir už avarijoje padarytą žalą, kai gatvė būna apledėjusi. Dabar atsitrenkęs į priekyje važiuojantį automobilį vairuotojas visada pripažįstamas kaltu. Vis dėlto, jei kelias apledėjęs, jam taip pat turėtų būti kompensuojama patirta žala.

Karolis Tiškevičius

Savivaldybės neturėtų išsisukinėti nuo atsakomybės ir prigalvoti būdų, kaip išvengti kompensacijų. Teismų nutartyse irgi neturėtų būti painių išvedžiojimų, bandant primesti atsakomybę vairuotojui.

Lina Egerskienė

Savivaldybei tenka visa atsakomybė už kelių būklę. Savame kieme gali žinoti, kur kokia duobė, o gatvėse ne visur geras apšvietimas, duobių gali nesimatyti po lietaus. Nesutinku, kad savivaldybės komisija kompensuotų tik už vieną padangą. Tikrai nelengva būtų rasti tokio paties modelio prekę.

Danielius Umbrasas

Jei duobė yra gerai matoma, vairuotojui taip pat turi tekti atsakomybė. Vis dėlto, jei gatvėje daug duobių ir jų sudėtinga išvengti, turi būti mokama visa kompensacija. Manau, kad taupant miesto biudžeto lėšas, o tai juk mūsų visų pinigai, nereikia kompensuoti viso padangų komplekto, pakanka sumokėti už vieną ratą, kuris buvo sugadintas dėl duobės.

Vitalijus Petrakovas

Esu įsitikinęs, kad savivaldybės neturi vengti atsakomybės. Juk mokame degalų akcizus, kurių dalis skiriama keliams prižiūrėti. Todėl pagrįstai turime teisę į normalias važiavimo sąlygas. Sutinku, kad sudėtinga išreikalauti kompensacijų už padarytą žalą važiuoklei. Tai sunkiau įrodoma, nors dėl duobėtų gatvių automobilio dalys daug greičiau dėvisi. Vis dėlto esu įsitikinęs, kad miesto valdžia turėtų sumokėti ne už vieną padangą. Juk daug kas perka turguose restauruotas padangas ir rasti tokią pačią kaip kitos trys nėra lengva, o dažnai ir neįmanoma.