Nukentėjusiųjų – šimtai

Šventinę liepos 6-ąją Lietuvą ir ypač Vilnių skalbusį lietų sinoptikai įvardijo kaip stichinį meteorologinį reiškinį: per mažiau nei pusę paros sostinėje iškrito 79,7 mm kritulių, iki katastrofinio kiekio pritrūko vos 0,3 mm.

Blogiausia, kad ši gamtos stichija pridarė nemažai žalos gyventojams. Draudimo bendrovės ERGO transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas informavo, kad iš viso sulaukta daugiau nei 200 kreipinių dėl žalos. Daugiausia užklausų – per 130 – pateikė vairuotojai.

Kai kurie vairuotojai sukėlė eismo įvykių, kai, vengdami didžiulių balų, važiavo atbuli ir kliudė kitus automobilius.

"Dėl liūties patvino gatvės ir buvo užpiltos požeminės stovėjimo aikštelės, stipriai apsemti automobiliai. Tuomet būtina atlikti transporto priemonės džiovinimo ir valymo bei įvairius elektros instaliacijos remonto darbus. Buvo ir tokių atvejų, kai apsemtos gatvės važiuojamosios dalies trinkelės atšoko ir kliudė automobilio dugną. Kai kurie vairuotojai sukėlė eismo įvykių, kai, vengdami didžiulių balų, važiavo atbuli ir kliudė kitas transporto priemones. Dar kitiems prireikė techninės pagalbos užsiblokavus automobilio vairo mechanizmui", – vardijo ERGO atstovas.

Hidrosmūgis itin skaudus

Anot R.Bieliausko, žalų dydis, priklausomai nuo automobilio markės, modelio, amžiaus ir apgadinimų lygio, gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.

Kone labiausiai piniginę ploninantis gedimas – hidrosmūgis. Kapitalinio remonto dažniausiai prireikia pervažiavus didelę balą ir staigiai užgesus varikliui. Pernai dėl to vienam bendrovės klientui išmokėta daugiau nei 23 tūkst. eurų.

Šiemet didžiausia automobiliui padaryta žala sudarė per 5 tūkst. eurų – tąkart ant transporto priemonės užkrito medis.

Kruša gali padaryti didelių nuostolių automobilio kėbului, stiklams, o ypač – stoglangiams.

"Iš viso nuo 2020-ųjų pradžios iki šiol dėl hidrosmūgių ir kitų stichinių nelaimių kilusiems draudžiamiesiems įvykiams kompensuoti prireikė daugiau nei 800 tūkst. eurų. Šios išmokos skirtos klientams, turintiems ERGO visų rizikų kasko draudimą. Jis atlygina stipraus lietaus, krušos, nuošliaužų ir kitų netikėtų gamtos stichijų sukeltų, nuo vairuotojo nepriklausančių ir ne jo sukeltų įvykių padarytus nuostolius", – sakė draudimo specialistas.

Liūtis kelyje? Neskubėkime

Kasko draudimas atlygina žalą, tačiau nukentėjusiesiems nuo gamtos stichijų tai dažniausiai reiškia nepatogumais paženklintą laikotarpį – kurį laiką tenka gyventi be automobilio, nes jį reikia remontuoti, o jei tai nebeįmanoma, už gautą išmoką ieškoti kitos transporto priemonės.

R.Bieliauskas pataria, artėjant galimam škvalui ir krušai, pirmiausia pasirūpinti, kad automobilis nestovėtų po medžiais bei elektros linijų stulpais, o jei įmanoma – įvažiuoti į garažą.

Taip pat reikėtų vengti nuokalnių ir iš anksto žinomų probleminių, efektyviu vandens nuotėkiu nepasižyminčių vietų. Patariama profilaktiškai atidaryti variklio gaubtą ir patikrinti, ar vandens nutekėjimo drenažai neužkimšti medžių lapais, spygliais.

"Nepavykus automobilio apsaugoti nuo draudžiamojo įvykio, būtų gerai pirmiausia užfiksuoti padarytą žalą – telefonu nufotografuoti apgadintą turtą, imtis veiksmų užkirsti kelią tolesnei žalai, prireikus iškviesti pagalbą. Svarbiausia – jokiu būdu patiems nemėginti užvesti transporto priemonės, ją padedant automilvežiui transportuoti į remonto įmonę", – akcentavo ERGO transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas.

Jei liūtis užklupo kelyje, patariama sulėtinti greitį, važiuoti didesniu atstumu nuo kitų automobilių ir nelenkti.

"Taip pat nesistenkime bet kokia kaina pasiekti savo kelionės tikslo. Verčiau automobilį palikime saugioje vietoje, kuo toliau nuo medžių ar kitų užvirsti ant jo galinčių objektų. Visgi kelyje geriau neskubėti, ypač kai trukdo nenuspėjama gamta", – teigė R.Bieliauskas.