Dainininkė Irena Starošaitė vairuoja daugiau kaip 15 metų. Atlikėja juokauja, kad prie vairo jaučiasi taip pat užtikrintai, kaip ir prie puodų.

I.Starošaitė autoledi.lt papasakojo apie savo vairavimo patirtį, kuri prasidėjo daug anksčiau, nei ji gavo vairuotojo pažymėjimą.

– Tapote saugos diržų ambasadore. Kelyje visada rūpinatės saugumu?

– Esu iš tų žmonių, kurie visada segasi saugos diržus. Be to, jei žmogus yra nors šiek tiek žinomas, manau, jis tikrai gali būti pavyzdys kitiems. Tikiuosi, kad tai atkreips dėmesį, nes saugos diržai yra reikalingi. Džiaugiuosi, kad dauguma vairuotojų segasi saugos diržus. Be to, aš ir telefoną prisitaikiau automobilyje taip, kad galėčiau kalbėti per garsiakalbį (šypsosi).

– Vairuodama automobilį jaučiatės užtikrintai?

– Prie vairo jaučiuosi kaip prie puodų, nes vairavimas – neatsiejama mano gyvenimo dalis. Nebijau vairuoti. Tai pradėjau daryti dar tuomet, kai neturėjau vairuotojo pažymėjimo. Prisimenu, kai Jungtiniuose Arabų Emyratuose tekdavo visus išvežioti po vakarėlių: palaukdavau, kol visi išgers, o tada galėsiu vairuoti (šypsosi).

Man patinka ne tik vairuoti kiekvieną dieną, bet ir dalyvauti tokiuose renginiuose kaip "Omnitel 1000 km" lenktynės. Aišku, tuomet teko dalyvauti labai trumpai, nes nebuvo kur toli važiuoti, nebuvo posūkių, kur būtų galima pasirodyti. Buvau mačiusi tokio tipo varžybų, tačiau pačiai dalyvauti neteko. Dar patiko ir Rygos poligone važiuoti dirbtinai sukurtomis ekstremaliomis sąlygomis filmuojant laidą "Ne vienas kelyje". Tuomet dalyvavau konkurse "Saugiausiai vairuojanti Lietuvos garsenybė". Vis pagalvoju, kad būtų puiku ten nuvažiuoti ir pasitreniruoti.

– Kaip apibūdintumėte vairavimo kultūrą Lietuvoje?

– Prastoka. Bet taip turbūt yra visame pasaulyje. Aišku, yra šalių, kur vairuojama tikrai kultūringai.

Prisimenu, prieš 15 metų Arabų Emyratuose visi važiuodavo labai tvarkingai, mandagiai praleisdavo. Kai nuvažiavau ten po aštuonerių metų, buvau nustebinta: eismas pašėlęs, daug automobilių, visi rodo visokius ženklus ir lekia, lekia.

– Ar esate sulaukusi pagalbos kelyje?

– Niekada nepamiršiu avarijos slidžiame kelyje. Buvo pavasaris, bet dieną palijo, o vakarop pašalo. Važiavome į koncertą, buvo jau tamsu ir slidu. Tik žiūriu: važiuojant tiltu priešais važiuojantis automobilis sukasi. Tai ir aš pradėjau staigiai stabdyti. Atsitrenkiau į tilto kraštą, automobilis jau nebegalėjo važiuoti, nes sulamdžiau jo priekį. O priešais važiavęs automobilis nustojo suktis, ir jo vairuotojas, net nepaklausęs, ar reikia padėti, nuvažiavo.

Gerai, kad tuomet į koncertą važiavome ne vieni, iš paskos važiavo autobusiukas. Jie mums ir iškvietė pagalbą.

– Koks patirtas eismo įvykis labiausiai įsiminė?

– Manau, kad avarijos labiausia ir įsimena, ir pamoko. Svarbiausia – neskubėti, neviršyti greičio.

– Ar išmanote apie automobilius?

– Jei kas nors nutinka ar barška, tikrai pastebiu. Kartais ir vyrui pasakydavau, kad kažkas barška – gal guolis, tai jis supykdavo ir susierzindavo.

– Kas jums svarbiausia transporto priemonėje?

– Visų pirma patogumas, taip pat spalva, nes mes ant automobilių klijuojame įmonės logotipą. Į spalvą dar žiūriu ir iš praktinės pusės – kad būtų matyti kuo mažiau nešvarumų. Viduje svarbu, kad būtų minkšta sėdėti ir saugu. Todėl visuomet renkuosi aukštesnės klasės automobilius, kad būtų minkštesnės sėdynės, be to, nemėgstu mažų automobilių. Man patinka, kad automobilio salone yra visokių kišenėlių, kad būtų galima viską tvarkingai susidėti: kiekvienam daiktui – savo vieta. Juk taip geriau, nei išmėtyti salone ar ant galinės sėdynės. Be to, vis dažniau susimąstau ir apie tai, kad automobilis važiuotų taupiai.

– Ką visuomet vežiojatės savo automobilyje?

– Būdavo, kad ir šlepetes vežiodavausi, kad, per ilgą kelionę pavargusi, galėčiau jas apsiauti. Vežiojuosi drėgnų servetėlių prietaisų skydeliui ir rankoms nusišluostyti. Taip pat automobilyje turiu kvepalų. Automobilis moteriai – kaip antras rankinukas (juokiasi).

Trumpai apie pašnekovę

Vairavimo stažas – 15 metų.

Vairuojamas automobilis –"Chrysler 300 C".

Vairavimo būdas – jei neskuba, vairuoja atsargiau ir kultūringiau, visus praleidžia, jei skuba – stengiasi laviruoti greitai.

Eismo įvykių skaičius – buvo tikrai nemažų avarijų, kurios išmokė: geriau pavėluoti, negu neatvažiuoti.

Svajonių automobilis – niekada apie tai nesusimąstė, yra praktiška, nes jai svarbiausia, kad automobilis važiuotų, ir dar geriau, jei važiuotų taupiai.