Norint įgyti teisę vairuoti motociklą, nebūtina jį turėti, nereikia ir storos piniginės – pakanka noro bei poros savaičių atkaklių pamokų.

Buvau pamiršęs

Įgyti teisę vairuoti motociklą užsimojau sezonui jau besibaigiant, nors rengiausi tam nuo pat ankstyvo pavasario. Tam įtakos turėjo ir keli bendraminčiai, pamojavę man prieš nosį naujais vairuotojų pažymėjimais. Paaiškėjo, kad turėdamas B kategorijos vairuotojo pažymėjimą gali per kelias savaites jį papildyti A kategorija.

Nebereikia iš naujo klausytis teorinių pamokų vairavimo mokyklose ir egzaminui gali rengtis savarankiškai. Skaitydamas Kelių eismo taisyklių (KET) knygelę praleidau tris ilgus vakarus. Pasirodo, per dešimtmetį, prabėgusį nuo to laiko, kai tapau automobilio vairuotoju, primiršau kai kuriuos KET niuansus, o kelių smulkmenų, atrodo, lyg išvis nebūčiau žinojęs.

Kadangi stengiausi viską išmokti preciziškai tiksliai, taisyklių knygelę kelis kartus kruopščiai perskaičiau nuo pat pradžios iki pabaigos.

Kitokia egzamino tvarka

Po kelias dienas trukusios išsamios KET analizės pabandžiau pasitikrinti savo žinias internetu. Pirmieji bandymai buvo nesėkmingi.

Jei prieš dešimtmetį pakakdavo iš duotųjų variantų pasirinkti kurį nors vieną, dabar gali būti keli teisingi atsakymai. Už mane jaunesni vairuotojai paaiškino, kad tokia teorijos egzaminų tvarka įsigaliojusi jau seniai.

Tačiau greitai pripratau prie naujosios sistemos ir vieną po kito sėkmingai įveikiau kelias dešimtis bilietų. Dabar pakanka teisingai atsakyti į 24 iš 30 klausimų ir egzaminas įveiktas!

Tad jau artimiausią šeštadienį, kamuojamas nežinia iš kur atsiradusio jaudulio, nuvykau į vieną "Regitros" filialų. Viskas pavyko gana sėkmingai. Vos per penkias minutes įveikto egzamino rezultatas – 93 proc. (atsakydamas į du klausimus žioplai suklupau).

Prieš vykstant į teorijos egzaminą reikia iš anksto užsiregistruoti, pasirūpinti vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinine pažyma ir sveikatos (pirmosios pagalbos) žinių atestavimo pažymėjimu.

Džiaugiausi kaip vaikas

Kitos savaitės pradžia – mokykloje registruojuosi praktinio vairavimo kursams. Administracija šiek kiek įtariai vertina mano užsidegimą motociklo vairuotojo pažymėjimą gauti dar šiemet. Su jų pasiūlymais palaukti pavasario nesutinkau.

"Kad tik nepradėtų lyti ar dar blogiau – snigti. Tuomet ir "Regitroje" egzaminai tokiomis sąlygomis nebus vykdomi. Jie paprastai tęsiasi maždaug iki lapkričio", – aiškino instruktorius.

Imu nuogąstauti, kad žvarbūs orai spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje gali pakišti koją. Internete aptinku, kad "Regitroje" egzaminų diena numatyta ir pirmąją lapkričio savaitę.

Tad prasideda darbas su vairavimo instruktoriumi. Iš pradžių man paaiškina apie pagrindinius motociklo agregatus, valdymo principus ir prietaisus, o po akimirkos, užsimaukšlinęs šalmą ir ryškiaspalvę liemenę su "M" raidės ženklu ant nugaros, pirmą kartą gyvenime sėdu ant motociklo.

Jeigu mažam vaikui padovanota nauja mašinėlė prilygsta euforijai, mano patirtas jausmas apžergus plieninį žirgą ir į rankas paėmus jo vadžias buvo bent kelis kartus stipresnis.

Pirma pamoka – aikštelėje

Prieš ateidamas į vairavimo pamokas internete buvau susiradęs galybę vaizdo siužetų, kaip pradėti važiuoti motociklu

Pirmieji manevrai aikštelėje. Pajudu iš vietos ir motociklas užgęsta (šioje aikštelėje panašią gėdą esu apturėjęs prieš dešimt metų, kai mokiausi vairuoti automobilį). Pasirodo, su sankabos svirtele kaire ranka reikia dirbti švelniau. Pamėginau ir pasiteisino – iš lėto judu pirmyn.

Instruktorius lydi žvilgsniu ir žingsniuoja iš paskos, lyg tėtis paskui penkiametį, besimokantį važiuoti dviračiu. Nuriedėjęs keliasdešimt metrų "pavažiuoji-sustoji" tempu, perprantu pagrindinius valdymo principus ir toliau judu vis drąsiau. Netrukus manevruoju tarp kuolelių. Pirmosios pamokos rezultatas – išmokau ne tik manevruoti tarp kuoliukų, bet ir išmėginau daugelio pradedančiųjų siaubą – važiavimą aštuoniuke. Girdėjau, kad būtent per šią užduotį per egzaminą susikerta daugiausiai būsimųjų motociklininkų. Pirmieji kartai nežadėjo nieko gero ir man, bet po dvidešimties minučių vieną po kito sukau ratus beveik nekliudydamas ant asfalto nupieštų baltų linijų, žyminčių vidinius ir išorinius apskritimus.

Greita pažanga

Kitą dieną viskas sekėsi dar geriau, todėl instruktorius pasiūlė išvažiuoti į gatvę. Čia maršrutas driekėsi ne itin judriomis, bet atidumo reikalaujančiomis gatvėmis. Rūpesčių neiškilo, nes ir vairuodamas automobilį stengiuosi matyti kelio ženklus.

Dar nesulaukęs praktinio vairavimo kursų pabaigos, internetu užsiregistravau egzaminui "Regitroje". Maždaug po savaitės praktinių pamokų ryžausi pabandyti jį išlaikyti.

"Dabar arba nežinia kada", – kartojau sau mintyse, stengdamasis susikaupti. Kojos ėmė drebėti, kai iš egzaminuotojų išgirdau žinią, kad "Regitros" motociklas daugiau nei dukart galingesnis už tą, kuriuo mokiausi važiuoti (čia – 600 kub. cm darbinio tūrio varikliu, o mokykloje – tik 250 kub. cm).

Egzaminuotojai paaiškino, kokios užduotys manęs laukia, kaip turėsiu elgtis gatvėje ir kitas smulkmenas. Netrukus išgirdau dar vieną gerą žinią: prieš egzaminą leidžiama apsiprasti su mano atveju kiek sunkesniu ir nepalyginamai žvitresniu "Yamaha FZR600" motociklu. Minutę pasisukiojęs po aikštelę pasakiau, kad esu pasirengęs, ir egzaminas prasidėjo.

Jaudinausi be reikalo

Per praktinį egzaminą iš pradžių teko atsakyti į porą nesudėtingų teorinių klausimų apie stabdžių skysčio rezervuarus ir grandinės tikrinimą, o po to jau teko demonstruoti vairavimo įgūdžius. Riedėjimas pėsčiojo greičiu maždaug metro pločio juosta ir vinguriavimas tarp toliau esančių gairelių nesukėlė jokių rūpesčių. Neramu buvo tik prieš minėtąją aštuoniukę, bet po akimirkos ir ji įveikta! Galiausiai įsibėgėjimas ir stabdymas prie atokiau esančios linijos.

"Važiuojame į gatvę", – pasigirsta vieno egzaminuotojų balsas iš šalme įtaisytos ausinės. Pusė darbo atlikta. Nebloga pradžia.

Pirmoji sankryža gatvėje sukėlė šiek tiek nerimo, nes prieš kelias savaites mačiau, kaip čia paslydo ir nuvirto vairavimo egzaminą laikęs bendramintis. Apsidžiaugiau, kad mane tokia nesėkmė aplenkė ir vadinamojo batono (taip motociklininkai vadina nukritimą) nepasitaikė per visą egzaminą.

Maždaug po pusvalandžio grįždamas į "Regitros" aikštelę tikėjausi išgirsti lauktą verdiktą: "Išlaikyta."

Žinojau, kad padarius vieną kritinę ar daug specifinių, pasikartojančių klaidų, būčiau mandagiai paprašytas sustoti kelkraštyje ir atgal grąžintas automobiliu, o motociklą parvairuotų vienas iš poros egzaminuotojų.

Pagaliau mano svajonė įgyvendinta – gautame naujo pavyzdžio vairuotojo pažymėjime šalia B kategorijos puikuojasi ir sėkmingai įgyta A.Tapau legaliu motociklininku! Viliuosi, kad pavyks ištesėti duotą žodį ir visuomet sukti greičio rankeną protingai, o sėdintieji prie automobilių vairo, sukdami, lenkdami ar atlikdami kitus manevrus, nepamirš dirstelėti į galinio vaizdo veidrodėlius.

Dar liko viena smulkmena – išsirinkti motociklą. Manau, kad pirkti jį pasibaigus sezonui verta ne tik dėl mažesnių kainų, bet ir dėl didesnio pasirinkimo.