Specialistai pastebi, kad viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių – techniškai netvarkingi automobiliai. Deja, Lietuvoje pirmuoju bandymu techninės apžiūros (TA) barjerą įveikiančių automobilių kasmet mažėja.

Padėtis blogėja

"Kauno techninės apžiūros centro" (KTAC) direktorius Gintaras Cielgis pasakojo, kad per praėjusius metus buvo patikrinta 118 tūkst. automobilių (Lietuvoje iš viso patikrinta 846 382 automobiliai), iš jų net 76 proc. sudarė lengvieji automobiliai. Techniškai tvarkingais pripažinta 51,7 proc. automobilių – jie iškart pasipuošė naujais TA lipdukais.

"Statistika prastėja", – teigė KTAC vadovas. Pasak jo, kasmet automobilių, kuriems techninė apžiūra būtų atlikta iš pirmo karto, mažėja, tačiau tokia tendencija stebima visoje Lietuvoje, o ne tik Kauno regione. Lietuvos techninių apžiūrų asociacijos "Transeksta" duomenimis, 2013-aisiais techninė patikra iš pirmo karto buvo atlikta apie 51,1 proc. automobilių, 2014 m. tokie duomenys nefiksuoti dėl masinio automobilių išregistravimo, o 2015 m. techninių apžiūrų specialistų techniškai tvarkingais buvo pripažinta 50,9 proc. automobilių.

Daug geresnis automobilių, atvykstančių techniškai patikrinti antrą kartą, rodiklis. "Transporto priemonių valdytojai visuomet pasistengia pašalinti visus trūkumus, kuriuos užfiksuoja mūsų kontrolieriai, todėl per pakartotinę apžiūrą techniškai tvarkingų būna apie 80 proc. automobilių", – pasakojo G.Cielgis. Jis atkreipė dėmesį, kad yra ir tokių vairuotojų, kurie, neatlikę TA vienoje techninių apžiūrų stotyje, važiuoja į kitą, kartais bando laimę net ir kitame rajone, tačiau ir ten jiems nepasiseka.

"Visi TA centrai mūsų šalyje naudojasi bendra sistema, tad bandyti apgauti TA kontrolierius nuvažiavus į kitą vietą neverta, nes visi duomenys sisteminami kompiuteriuose ir visi gedimai fiksuojami", – užtikrino KTAC vadovas.

Seniausi nebūtinai blogiausi

Tikėtina, kad tokį TA rezultatų prastėjimą galėjo lemti ir nuo 2013 m. kovo sugriežtėjusi TA tvarka, tačiau G.Cielgis svarstė, kad tam įtakos gali turėti ir senstantis šalies automobilių parkas.

"Žmogui vis sunkiau išlaikyti techniškai tvarkingą seną automobilį, tačiau įdomu tai, kad yra tam tikras lūžio taškas, po kurio senų automobilių techninė būklė pastebimai gerėja. Šiuo atveju mes kalbame apie automobilių entuziastų prižiūrimas transporto priemones, neretai ir klasikinius automobilių modelius, kuriems jų savininkai skiria labai daug dėmesio", – pasakojo pašnekovas.

Pasak jo, prasčiausiai Kauno TA stotyse atrodo 21–30 metų senumo automobiliai. Tik 35 proc. tokių automobilių TA barjerą įveikia iš pirmo karto. Kuo automobiliai naujesni, tuo didesnis procentas jų techniškai tvarkingais pripažįstami iš pirmo karto. Nuo 16 iki 20 metų – 42 proc., 11–15 – 50 proc., 6– 10 – 65 proc., iki 5 metų – apie 80 proc. Penkerių metų ir naujesni automobiliai sudaro vos 5,64 proc. viso šalies automobilių parko.

Daugiausia į visus Lietuvos TA centrus atvažiuoja 1999 m. pagamintų automobilių – net 7,17 proc. Populiariausių markių dešimtukas taip pat nesikeičia – net šešios vietos iš dešimties priklauso vokiškiems automobiliams, o kitas keturias dalijasi du prancūzų ir japonų gamintojai.

2016 m. sausio 1d. duomenimis, Lietuvoje daugiausia TA lipdukus turėjo "Volkswagen" automobiliai – beveik 224 tūkst. Antroje vietoje liko "Audi" (apie 162 tūkst.), trečioje – "Opel" (apie 127 tūkst.), toliau rikiavosi pirmoji nevokiška automobilių markė – "Toyota", tuomet "Ford", "Renault", BMW, "Peugeot", "Mercedes-Benz" ir dešimtuko pabaigoje – "Nissan". Pastarosios markės automobilių Lietuvoje buvo šešis kartus mažiau nei pirmoje vietoje esančių "Volkswagen".

Kliūva žibintai

G.Cielgis tvirtino, kad tokią suprastėjusią TA statistiką gali lemti ir besikeičiantys vairuotojų įpročiai. "Neretas dabar nusprendžia artėjant TA pabaigos terminui užsukti į mūsų stotis ir pasitikrinti automobilį, kad TA specialistai identifikuotų trūkumus, o transporto priemonės valdytojas juos sutvarkęs atvažiuotų dar kartą", – teigė pašnekovas.

Jis sakė, kad neretai vairuotojai bando sutaupyti, patys žinodami automobilio trūkumus, tačiau tikėdamiesi, kad TA kontrolierius jų nepastebės. "Vis dėlto yra ir kita praktika. Mūsų duomenimis net 28 proc. vairuotojų, prieš važiuodami į TA centrus, techninius automobilių trūkumus išsiaiškina ir pašalina servisuose – tai jau neblogas rezultatas", – svarstė G.Cielgis.

Paprašytas įvardyti, kokie aptinkami didžiausi kauniečių automobilių trūkumai, KTAC vadovas sakė, kad jie panašūs visoje Lietuvoje. Dažniausiai fiksuojamas gedimas – nesureguliuoti žibintai (14,9 proc.)

"TA stotyse kontrolieriai turi įrankių ir visuomet stengiasi pagelbėti vairuotojams žibintus sureguliuoti, jeigu tai įmanoma, tačiau jeigu būna rimtų nuokrypių ir vietoje jų sutvarkyti negalima, tikėtis gauti TA lipdukus neverta", – aiškino G.Cielgis.

Antroje vietoje, kalbant apie dažniausius gedimus, – pakabos jungtys ir lankstai (12,7 proc.), trečioje – skysčių nuotėkis, ketvirtoje – per didelis dūmingumas (dyzeliniams varikliams) arba per didelis anglies dvideginio išmetimas į aplinką (benzininiams). Penktoje ir šeštoje vietoje – netvarkingi dokumentai ir netvarkingi priekiniai žibintai. Čia kalbama būtent apie priekinius žibintus, kurie būna įskilę, neretai pasitaiko pabalę šviesos sklaidytuvai, surūdiję reflektoriai. Toliau gedimų sąraše rikiuosi išmetimo sistemos trūkumai, blogas darbinių stabdžių efektyvumas, vairo traukių būklė ir blogai veikiantis rankinis stabdys.

Lietuvoje vis daugiau registruojama dyzelinių automobilių, tad natūralu, kad TA stotyse jų patikrinama daugiau, o dėl griežtos patikros dyzeliniai automobiliai dažniau pripažįstami turinčiais techninių trūkumų nei benzininiai. "Prieš tikrindamas dyzelinį automobilį kontrolierius turi įsitikinti, ar nebėga alyva, neprasisunkia aušinimo skysčiai, ar variklis neskleidžia pašalinių garsų. Jeigu fiksuojamas bent vienas toks trūkumas, dūmingumo patikra neatliekama", – priminė G.Cielgis.

Sprendžia ne kontrolierius

Į "Kauno dieną" kreipėsi ir vienas skaitytojas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), neseniai įsigijęs dešimties metų senumo automobilį, kuriam buvo atliekama techninė apžiūra. "Pirkau automobilį iš Vokietijos, nuvažiavau į TA stotį. Kontrolierius jokių trūkumų nenustatė, tačiau vėliau, nuvažiavus į servisą, paaiškėjo, kad stabdžių trinkelės sudilusios. Taigi kyla klausimas, kodėl viena svarbiausių automobilių detalių, galinti net nulemti avarinę situaciją, pripažinta efektyvia, jeigu jau buvo netinkama?" – pasakojo skaitytojas.

"TA centruose tikrinamas tik stabdžių efektyvumas. Automobilio ratai nenuimami, kad būtų galima plika akimi matyti stabdžių trinkelių būklę, o per automobilių ratlankius, ypač jeigu jie skardiniai, įžiūrėti stabdžių trinkelių dažnai neįmanoma. Šiuo atveju, matyt, nepaisant fakto, kad trinkelės jau buvo susidėvėjusios, jos dar stabdė gana efektyviai", – situaciją aiškino G.Cielgis.

Jis teigė, kad tikrindamas stabdžius TA kontrolierius sukčiauti ir klysti negali – visi duomenys yra fiksuojami kompiuterinės sistemos. "Automobilio dūmingumas, išmetamo anglies dvideginio kiekis, darbinių ir rankinio stabdžių efektyvumas bei šviesos srautas yra fiksuojami kompiuterio. Taip iš dalies iš patikros eliminuojamos žmogiškasis faktorius. Dėl visų kitų agregatų tinkamumo eksploatuoti sprendimą priima pats kontrolierius", – pabrėžė G.Cielgis.

Bus naujovių

Pašnekovo teigimu, artimiausiu metu vairuotojų laukia ir naujovių, susijusių su technine apžiūra. Maždaug po mėnesio atsiras galimybė internetu užsisakyti dienos leidimą atlikti TA. "Planuojame, kad iki metų pabaigos gali atsirasti galimybė internetu susimokėti ir už TA atlikimą. Taigi vairuotojui teliks atvažiuoti į TA stotį, užsiregistruoti ir laukti eilėje", – tikino KATC vadovas.

Kalbėdamas apie eiles, jis taip pat atkreipė dėmesį, kad diegiamos ir švieslentės, padedančio valdyti eiles. Vairuotojams, atvykusiems į TA stotį, nereikia kas kelias minutes judėti link TA stoties vartų, pakanka pasiimti talonėlį su skaičiumi ir laukti, kol švieslentėje įsižiebs turimas numeris. Taip ribojamas ir kontrolierių pasirinkimas.

G.Cielgis vairuotojams priminė, kad yra galimybė techninę patikrą atlikti anksčiau ir taip galiojimą pratęsti mėnesiu. "Vairuotojas gali likus 30 dienų iki TA pabaigos termino atvykti į TA centrą. Jeigu automobilis atitiks visus techninius reikalavimus, TA galiojimas bus pratęstas papildomai mėnesiui", – sakė pašnekovas. Pavyzdžiui, jeigu jūsų turimos transporto priemonės TA galiojimas baigiasi kovo 24 d., į TA stotį galite važiuoti ir šiandien. Jeigu nebus užfiksuota jokių neatitikimų, jūsų techninė apžiūra galios iki 2018 03 24, taigi iš viso 25 mėnesius. Svarbu žinoti, kad vykti į TA stotį anksčiau neverta, nes tokiu atveju pratęsimo galimybė daugiau nei numatytas dienų skaičius nebus taikoma.

Sveikatos pagrindas – prevencija

Pats puikiausias būdas išsaugoti sveikatą – ligų prevencija. Geriausia investicija ne į ligos gydymą, tačiau į imuniteto stiprinimą, kad ligos paprasčiausiai aplenktų. Asmens sveikatos savipriežiūros filosofija Lietuvoje, bent jau kol kas, paremta tuo, kad mes kovojame su padariniais – gydome ligą. Analogiškai elgiamės ir su automobilio sveikata. Automobilį esame įpratę taisyti, o ne tinkamai prižiūrėti. Jeigu servisą vadintume poliklinika, o mechanikus – gydytojais, tai pas juos užsukti nusprendžiame tik bėdos verčiami – susirgę. Kitaip tariant, sugedus kažkokiam agregatui, kuris apie veiklos sutrikimus mums signalizavo jau anksčiau, tačiau į tai numojome ranka. Šiek tiek bėga nosis, laužo kaulus – kas čia tokio, juk kitos organizmo funkcijos veikia kuo puikiausiai! Šiek tiek prasisunkia tepalas, bilda pakaba – neverta kreipti dėmesio, nes vis tiek važiuoja!

Tyrimas atskleidė, kad sirgdami į darbą kulniuoja net 75 proc. jame dalyvavusių respondentų. Taigi sąmoningai kolegų atžvilgiu elgiasi tik apie 25 proc. Pažiūrėkime į techninių apžiūrų statistiką. Skaičiai panašūs. 28 proc. automobilį nuveža į servisą, kad pašalintų gedimus ir tik tuomet važiuoja į techninės apžiūros stotį. Galime daryti prielaidą, kad šie žmonės ir visą kitą laiką elgiasi daugmaž pilietiškai – kreipdami dėmesį į techninę automobilio būklę, kuri, kaip ir tas peršalimas, gali prikrėsti išdaigų ne tik sugedusiam, bet ir sveikam, ne tik pačiam, bet ir kolegai. Ne vieną dešimtmetį automobilių parkus prižiūrintys automobilininkai teigia, kad tinkamai automobilio priežiūrai daug laiko nereikia. Per metus yra bent du kartai, kai automobilis atsiduria vienokiame ar kitokiame servise – pavasarį, baigiantis kovui ir prasidedant balandžiui, ir rudenį, pasibaigiant spaliui ir prasidedant lapkričiui, tad jei tuomet automobilių gydytojų paklaustume, ar keturračio draugo sveikata gera, ne tik anksčiau sužinotume apie problemas, bet laiku užkirstume kelią atsirandantiems gedimams ir neužkluptų liga.