Skirtumai – įspūdingi

Didžiausios šalies vežėjų įmonės deklaruoja per metus uždirbančios milijoninius pelnus. Nors šie sunkesnio judėjimo tarp valstybių ir ekonominio nuosmukio metai tapo rimtu išbandymu, tačiau net ir smulkesni vežėjai sugeba užsidirbti. Ypač jei iki sąstingio pavyko atnaujinti savo sunkiojo transporto parką. Būtent ši sritis reikalauja didžiausių investicijų.

Net jei vežėjas įsigijo per 100 tūkst. eurų kainuojantį vilkiką su puspriekabe, jo išlaidos tuo nesibaigia. Ekspertų padedami pasidomėjome, kiek kainuoja išlaikyti galingą transporto priemonę, palygindami su analogiškomis išlaidomis lengvajam automobiliui. Kai kurie skaičiai išties pribloškia.

Ką daryti, jei jums prireikė pakeisti automobilio alyvą? Lengvojo automobilio vairuotojas, ilgai nesukdamas galvos, nulėks iki artimiausio servisiuko, kur už kokį 100 eurų pasikeis ir tepalus, ir filtrus, ir atsiskaitys už darbą. Jei staiga prisiminėte, kad dar neturite žieminių padangų, o šaltukas jau beldžiasi į langus, piniginę teks pakrapštyti kur kas rimčiau – padorus naujų padangų komplektas kainuos nuo 200 iki 400 eurų. Išlaidos nemenkos, tačiau tai tik juokai, lyginant su detalių kainomis, kurias pakloja vilkikų savininkai.

Komplekte net 12 padangų

Vilkikų ir kito sunkaus transporto remonto specialisto Boriso Ignatjevo teigimu, paprastam vairuotojui sunku įsivaizduoti, kiek lėšų reikalauja elementarūs darbai, atliekami ne lengvajam automobiliui, o sunkvežimiui ar vilkikui.

Geografija: B.Ignatjevo teigimu, pagal gedimus galima atskirti, kuris transportas dirba Rytų Europoje, o kuris – Vakarų greitkeliuose.

"Sunkusis transportas turi būti kur kas patikimesnis nei įprastinis, detalės turi atlaikyti nepalyginti didesnes apkrovas, ilgiau tarnauti, todėl atitinkamai didesnės ir jų kainos", – kalbėjo B.Ignatjevas.

Pasak specialisto, detalių ir paslaugų kainos, lyginant su lengvuoju transportu, gali skirtis iki dešimties kartų. Skaičiai stulbinantys, tačiau realūs.

Automobiliui naują padangą galima įsigyti ir už 40 eurų, o vilkikui "premium" klasės apavas kainuoja iki 400 eurų. Tačiau tai dar ne pati liūdniausia žinia: lengvajam automobiliui pakanka keturių padangų, o vilkikui su puspriekabe gali prireikti ir aštuonių ar net visų dvylikos. Nesunku paskaičiuoti, kad, sąžiningai keičiant visas padangas, investicijos viršytų 4 tūkst. eurų. Tiesa, kokybiškos padangos naudojimo terminas taip pat yra nemenkas – siekia 250 tūkst. km.

Variklio alyva – kibirais

Panaši situacija ir kalbant apie kitą populiarią paslaugą – alyvos keitimą. Lengvajai mašinai pakanka 5 l tepalo, o vilkiko variklis, kurio galingumas siekia apie 500 AG, mielai priims ir 36 l, t.y. maždaug tris pilnus kibirus. Drauge su tepalais keičiant dar ir tepalo, degalų bei oro filtrus akimirksniu susidaro 400 eurų sąskaita. Be to, sunkvežimiams filtrų kiekis taip pat didesnis, nes jie turi net kelis degalų filtrus, Adblue sistemą, sausintuvo filtrą ir pan.

Kita vertus, gera tepalo kokybė užtikrina ilgesnį keitimo ciklą. Todėl automobilio alyvą rekomenduojama keisti maždaug kas 15 tūkst. km, o vilkiko – tik kas 100–120 tūkst. km.

Aušinimo skystis taip pat liejasi laisvai. Išbėgus vadinamajam antifrizui, normaliam automobiliui pakaktų 5 l bakelio, o sunkiasvoriam transportui jo reikėtų apie 40 litrų. Viena paveikesnių vilkikų ir puspriekabių vietų – vadinamosios orinės sistemos. Laikui bėgant jos prasitrina, sprogsta oro pagalvės, išsisandarina energoakumuliatoriai, stabdžių kameros ir membranos.

Jei kokios senutėlės "Audi" savininkas žiemą pajunta beviltiškai silpstantį akumuliatorių, už 100 eurų ar net mažiau jį be vargo gali pasikeisti į kitą kokybišką bateriją. O štai po vilkiko variklio gaubtu slepiasi net du akumuliatoriai, kurių kiekvieno kaina – apie 200 eurų.

O juk tai tik smulkmenos. Didesnės apimties remonto darbai gali baigtis ir penkiaženkle sąskaita. Rimčiau sugedus mašinai, laukiant eilės remontui, dažnas mūsų jau būname nepatenkinti ir nekantriai skaičiuojame dienas, kada vėl sėsime prie vairo. Tiesa, tam yra daug alternatyvų: viešasis transportas, taksi, trumpalaikė ar ilgalaikė nuoma. Jei ir patirsime papildomų išlaidų, jos nebus didelės. Vilkikas negali laukti remonto ilgesnį laiką, nes skaičiuojama, kad viena jo prastovos diena kainuoja per 100 eurų. Kitaip tariant, į trasą neišvykdamas porą savaičių savininkas gali patirti apie 1,5 tūkst. eurų nuostolį. Žinoma, galima išsinuomoti pakaitinį vilkiką, tačiau tam tikrai prireiks keturženklės sumos eurais.

Milijonas – ne riba

Lietuvoje didžiąją automobilių pirkimų dalį sudaro naudotos transporto priemonės. Taupumo sumetimais tokius sprendimus priima ir individualūs vežėjai. Tačiau skirtumų yra ir čia. Skaičiuojant nusidėvėjimą, automobiliui nuvažiuoti 200 tūkst. km jau laikomi solidžia riba. Tuo tarpu vilkikas, susukęs 0,5 mln. km, laikomas dar netgi labai tinkamu darbui ir jo kaina gali siekti 50 tūkst. eurų ar daugiau. Ne veltui aukcionuose neretai galima išvysti ir 1 mln. km įveikusius krovininius automobilius.

Kontrastas: įprastinio ir sunkiojo transporto padangų bei įrankių masteliai skiriasi ne procentais, o kartais.

B.Ignatjevas pateikė įdomų pastebėjimą. Kadangi jo atstovaujamas "Ivetra ir ko" servisas aptarnauja vilkikus, kurių maršrutai driekiasi po visus Europos regionus, ilgainiui išryškėja specifiniai gedimai ir problemos, būdingos tik Rytų (Rusijos, Ukrainos, Kazachstano, Baltarusijos ir pan.) arba labiau Vakarų Europos kelių transportui. Tai lemia tokie faktoriai kaip klimato sąlygos, kelių būklė, duobės, purvas, druskos, netgi degalų kokybė. Nenuostabu, kad transportas, važinėjantis į Vakarus, po kokių penkerių metų atrodo daug geriau nei tas, kuris suka kilometrus Rytuose.

Specialistui ne kartą teko susidurti su situacija, kai, į servisą atvykus apynaujam vilkikui, šis atrodo taip, lyg metų metus būtų brovęsis bekele.

"Vien tam, kad žiemą po reiso iš Rytų grįžusiam automobiliui  sugrąžintume normalią išvaizdą, plovykloje sugaištame ne vieną valandą. Nuo jų nudaužomą smėlį ir druską su ledais galima sverti kilogramais", – pasakojo pašnekovas.

Iš Vakarų grįžusioms transporto priemonėms paprastai tenka lopyti įvairius mechaninius pažeidimus – įbrėžimus į rampas, atitvarus ir pan.

Iš senamiesčio – sraigtasparniu

Bene liūdniausias vaizdas būna remontuojant automobilius po avarijos. Nesunku įsivaizduoti, kad apie 8 t sveriantis vilkikas su tokio pat svorio puspriekabe yra kur kas sunkiau sustabdomas nei 1,5 t sveriantis automobiliukas. O jei vilkikas dar veža keliolikos tonų krovinį?

Deja, specialisto žodžiais, tai supranta toli gražu ne kiekvienas eismo dalyvis, lenktyniaujantis su krovininiu transportu, neatsargiai manevruojantis ar tiesiog staigiai blokuojantis jį. Tuomet vilkiko remonto sąskaitos išauga iki penkiaženklių sumų, o padariniai kartais būna netgi fatališki.

Tiesa, B.Ignatjevas žino ir ne vieną smagesnę istoriją, kaip pats juokauja – nors ir nepigią. Sykį į servisą užsukęs vilkiko vairuotojas pasakojo neseniai jo kolegų patirtą nuotykį, po kurio teko apmokėti keliolikos tūkstančių eurų sąskaitą. Nepatyręs vairuotojas iš Lietuvos įvažiavo į vieno Europos didmiesčių senamiestį, bet sustojo privažiavęs siaurą tiltą – kliūtis jam pasirodė neįveikiama. Kadangi eismas buvo vienkryptis, tuoj pat susidarė didžiulė automobilių spūstis. Siauroje, bet judrioje gatvelėje nebuvo nei vietos vilkikui apsukti, nei išvažiuoti atgal įjungus atbulinę pavarą. Kai jau atrodė, kad padėtis – be išeities, buvo rastas sprendimas. Tiesa, itin brangus. Vilkiką iš senamiesčio oru išgabeno iškviestas sraigtasparnis!