Latvius aplenkėme, estų – ne

Lietuvos gyventojai kasmet automobiliams išleidžia dešimtis ar net šimtus milijonų eurų. Didžioji investicijų dalis tenka naujiems ir naudotiems automobiliams pirkti. Tačiau bendros finansinės suvestinės slepia skaičius, aiškiai atspindinčius naujas tendencijas ir patvirtinančius jau nusistovėjusias tradicijas.

Vieno didžiausių šalies bankų apskaičiuotas indeksas atskleidžia, kad, nepaisant šiųmečių pandemijos iššūkių ir karantino apribojimų, Lietuvoje įperkamo automobilio vertė nuolat didėja, o tautiečiai noriai naudojasi savo augančiomis galimybėmis.

Remiantis SEB banko analitikų apskaičiuotu automobilių įperkamumo indeksu, vidutinį darbo užmokestį gaunantis ir kitų finansinių įsipareigojimų neturintis pilietis šiemet lizingu gali įsigyti 900 eurų brangesnį automobilį nei pernai – už maždaug 13 tūkst. eurų sumą. Dar daugiau – palyginti su 2019 m., padidėjo (1,9 tūkst. eurų) dviejų asmenų šeimai įperkamo automobilio vertė. Pagal šiuos rodiklius vidutinė lietuvių lizingu įperkamo automobilio vertė dar pernai pralenkė analogišką rodiklį Latvijoje, o šiemet atotrūkis dar labiau padidėjo. Kita vertus, vis dar atsiliekame nuo Estijos – maždaug ketvirtadaliu.

Populiarumas: net ir senesni japoniški automobiliai jau senokai pelnė lietuvių pripažinimą kaip atitinkantys kainos ir kokybės santykį. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pirkėjai tapo racionalesni

Trys japoniški, po vieną vokišką bei čekišką – tokį populiariausių lizingu įperkamų automobilių penketą sudarė SEB banko analitikai. Pasak jų, šiame penkete vienareikšmiškai dominuoja "Toyota" – tarp lietuvių mėgstamiausių automobilių net trys jos markės "RAV 4", "Corolla" ir C-HR.

Paklausti, kuo paaiškintų tokį minėtos analizės atskleistą tautos pripažinimą, bendrovės "Autotoja" specialistai Rytis Zmitrulevičius ir Deividas Subačius teigė nesą nestebę.

"Lietuviai visuomet pasižymėjo racionalumu. Žinoma, pasitaiko, kad automobilis pasirenkamas pagal tai, ar gražiai šviečia jo žibintai, bet dažniausiai kriterijai yra kur kas objektyvesni. Lietuviai, rinkdamiesi atitinkamo segmento automobilius, pirmiausia vertina kelis svarbiausius faktorius: kainos ir kokybės santykį ir galimą aukštesnę likutinę vertę. O mūsų automobiliai tuo garsėja jau seniai", – sakė jie.

Lietuviai, rinkdamiesi atitinkamo segmento automobilius, pirmiausia vertina kelis svarbiausius faktorius: kainos ir kokybės santykį ir galimą aukštesnę likutinę vertę.

R.Zmitrulevičiaus nuomone, tipinis pirkėjas Lietuvoje mąsto blaiviai: ar už tuos pačius pinigus pirkti apynauję "Toyotą", ar panašią vidutinės klasės transporto priemonę, ar kokių dešimties metų BMW, "Mercedes" ar kitą prašmatnesnės markės automobilį. Anksčiau neretai svarstyklės nukrypdavo senesnio, bet labiau prestižinio automobilio naudai, o dabar mieliau dairomasi į naujesnę kokybišką alternatyvą.

Be to, anot pašnekovo, svarbiu faktoriumi pastaraisiais metais tampa ir brangstančios serviso paslaugos. Tad dairantis automobilio jau vertinama ne tik pradinė kaina, bet ir tai, kiek pinigų artimiausioje ateityje reikės investuoti į jo remontą. Natūralu, kad senesniam automobiliui serviso paslaugų reikės kur kas dažniau ir sudėtingesnių nei naujam.

Riba – 10 tūkst. eurų

Pasak ekonomisto Tado Povilausko, nepaisant pandemijos grėsmės, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo daugiau nei 8 proc. didesnis negu prieš metus, todėl atitinkamai augo ir įperkamo lizingu automobilio vertė.

Skaičiuojama, kad nuo 2016 m. ir vieno asmens, ir dviejų asmenų šeimos įperkamo automobilio kaina Lietuvoje paaugo 44 proc. Tai iš dalies atspindi ir banko statistika: vidutinė privačių klientų lizingo sutarties vertė įsigyjant naujus automobilius per pastaruosius penkerius metus augo 17 proc. iki 28 tūkst. eurų. Lizingu įsigyjamų naudotų automobilių vidutinė vertė padidėjo 34 proc., iki maždaug 17 tūkst. eurų.

Nepakito nuo 2016 m. stebima tendencija – lizingu Lietuvos gyventojai labiau linkę įsigyti naujus nei naudotus automobilius. Pirmąjį šių metų pusmetį šeši iš dešimties lizingu perkamų automobilių buvo nauji. Vis dėlto, SEB atstovų teigimu, Lietuvos gyventojai tebėra linkę rinktis pigesnius automobilius, nei galėtų įpirkti pasitelkdami tokias priemones kaip lizingo paslaugos. Agentūra "Norstat", SEB banko užsakymu, atliko 1 000 gyventojų (nuo 18 iki 64 metų) apklausą. Jos duomenimis, dauguma (61 proc.) automobilį įsigyti ketinančių Lietuvos gyventojų pirkiniui ketina skirti iki 10 tūkst. eurų. Net 73 proc. iš šių respondentų planuoja pirkti senesnę nei trejų metų transporto priemonę.

Kaimynai: vidutinė lietuvių lizingu įperkamo automobilio vertė dar pernai pralenkė analogišką rodiklį Latvijoje, bet nuo estų vis dar atsiliekame. P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Taršos svarba didėja

Ekspertai atkreipia dėmesį ir į kitą tendenciją – nuosekliai augantį gyventojų susidomėjimą aplinkai draugiškesnėmis transporto priemonėmis. Tarp kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama renkantis automobilį, ekologiškumo svarba per pastaruosius dvejus metus išaugo labiausiai.

Tyrimas atskleidė, kad keisti automobilį gyventojus pirmiausia skatina turimos transporto priemonės amžius (42 proc.), ekonomiškumas (28 proc.) ir dažni gedimai (28 proc.). Svarbiausiu kriterijumi renkantis automobilį lieka kaina – 77 proc. gyventojų jį nurodo kaip labai svarbų, – taip pat mažos eksploatacijos sąnaudos (69 proc.) ir degalų sąnaudos (67 proc.) Tačiau palyginti su 2018 m. gerokai išaugo ekologiškumo svarba: 40 proc. respondentų automobilio draugiškumą aplinkai laiko labai svarbiu kriterijumi, ir tokių gyventojų padaugėjo 10 procentinių punktų. Turėdami galimybę, 43 proc. Lietuvos gyventojų rinktųsi automobilius su hibridiniu varikliu. Trečdalis (33 proc.) teiktų pirmenybę automobiliui benzininiu varikliu, o iš trečios patraukliausiųjų sąrašo vietos dyzelinius automobilius šiemet išstūmė elektromobiliai (26 proc.). Pastarųjų plitimą kol kas labiausiai stabdo taip pat ekonominiai motyvai – du trečdaliai apklaustųjų teigia nesvarstantys įsigyti elektromobilio dėl didelės jo kainos.

Pasak mūsų dienraščio kalbinto bendrovės "Autoviči" Kauno skyriaus vadovo Manto Lipkevičiaus, ekologiškesnio transporto paklausa pastebimai auga. Viena vertus, tai lemia ES ir Lietuvos taikomos priemonės, tokios kaip taršos mokestis, didėjanti elektra varomų ir hibridinių automobilių pasiūla, taip pat – augantis visuomenės sąmoningumas. "Autoviči" specialistas teigė, kad ekologiški automobiliai tapo stipriu jų atstovaujamų "Opel" ir "Peugeot" markės automobilių segmentu.

"Netaršus transportas atranda kelius į lietuvių širdis bei pinigines, tad tokių automobilių paklausa tikrai nesiskundžiame. Manome, kad ši kryptis ateityje taps prioritetinė", – pabrėžė M.Lipkevičius.

Populiariausiųjų penketukai

Nagrinėdami geriausiai Lietuvoje parduodamų naujų ir naudotų automobilių duomenis ir atsižvelgę į automobilių įperkamumo indeksą, SEB analitikai sudarė populiariausių lizingu įperkamų automobilių sąrašą:

Vieno asmens įperkami automobiliai:

1. "Škoda Octavia" (2018 m.)

2. "Toyota C-HR" (2017 m.)

3. "Toyota Corolla" (2018 m.)

4. "Toyota RAV4" (2015 m.)

5. "VW Golf" (2018 m.)

Šeimos įperkami automobiliai (nauji ir senesni modeliai):

1. "Škoda Octavia"

2. "Toyota C-HR"

3. "Toyota Corolla"

4. "Toyota RAV4"

5. "VW Golf"